Arterinio kraujo dujų sudėtis

Kraujo dujos yra vienas svarbiausių tyrimų nusakančių paciento būklę . Šį tyrimą neretai atlieka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, plaučių ir inkstų susirgimais. Arterinio kraujo dujos dar kitaip vadinamos ABG (Arterial Blood Gases) ir yra labai svarbus tyrimas, kurio indikacijų pamiršti nereikėtų.

Tyrimo pavadinimas – Arterinė kraujo dujų sudėtis  (ABG, Kraujo dujos)

 Tyrimo reikšmė

  • Arterinio kraujo dujinės sudėties tyrimas atliekamas, kai reikia išsiaiškinti paciento šarmų ir rūgščių pusiausvyros būklę. Rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme  yra pusiausvyroje dėl suderintos  3 sistemų veiklos. Ją reguliuoja buferinė sistema, kvėpavimo sistema ir inkstų sistema.
  • Buferinė kraujo sistema rūgščių ir šarmų pusiausvyrą palaiko sulaikydama ar pašalindama vandenilio jonus (H+). Kraujyje taip pat yra mažieji buferiai kurie paprastai yra fosfatų ir baltymų formoje.
  • Kvėpavimo sistema palaiko šią pusiausvyrą per rūgštinių bikarbonato jonų buferinę sistemą. Tam kad būtų išlaikytas normalus kraujo pH šios sistemos jonai turi išlaikyti pastovų joninį santykį, kuris yra 20 :1. T. y. 1 dalį  angliarūgšties (H2CO3), turi atitikti 20 dalių bikarbonatų. Anglies rūgštis skyla į anglies dioksidą ir vandenį, todėl šios rūgšties kiekį organizme netiesiogiai galima išmatuoti matuojant PCO2 kiekį. PCO2 kiekį kontroliuoja plaučiai. Plaučiai sugeba labai greitai sureaguoti į rūgščių ir šarmų pusiausvyros pokyčius reguliuodami sulaikomo arba iškvepiamo CO2 kiekį. Kuo daugiau organizme yra sulaikoma CO2 , tuo daugiau kraujyje yra anglies rūgšties. Taip organizme vystosi būkle vadinama acidoze. Kai organizmas sulaiko pernelyg mažai CO2, kraujyje yra mažiau anglies rūgšties ir vystosi būklė vadinama alkaloze. Nors plaučiai ir sugeba greitai keisti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, tačiau jų efektyvumas reguliuojant šį procesą tesiekia 80% . Taip yra todėl, kad svarbiausia plaučių funkcija yra dalyvauti deguonies aprrūpinime.
  • Tam, kad rūgščių ir šarmų pusiausvyros palaikymas būtų efektyvesnis, įsijungia ir inkstų sistema. Inkstai kraujo pH palaikyme dalyvauja lėčiau nei plaučiai. Jų funkcijos sutrikimą galima pastebėti tik per keletą dienų. Šis organas palaiko pastovų kraujo pH išskirdamas arba sulaikydamas organizme šiuos jonus: vandenilio jonus H+,  bikarbonato jonusHCO3–),  natrio, kalio ir chloro jonus. Inkstų sistema yra efektyvi visu 100 % , todėl inkstai šalina arba sulaiko organizmui reikalingus jonus tol, kol yra rūgštinės pusiausvyros sutrikimas arba tol, kol kraujo Ph sunormalėja (kas vadinama pilna kompensacija). Jeigu inkstai nebegali atlikti šios funkcijos, paciento būklė blogėja.

Jeigu sutrinka visi 3 organizmo kompensaciniai mechanizmai (kraujo buferinė sistema, plaučių ir inkstų buferinės sistemos) ir kliniškai nepavyksta atstatyti rūgščių ir šarmų pusiausvyros, vystosi sunki acidozinė būklė, koma , o vėliau ir mirtis, dėl centrinės nervų sistemos slopinimo.Vystantis alkalozei, stebimas padidėjęs dirglumas, tetaniniai traukuliai ir vėlyvoji komplikacija – mirtis. Acidozinės būklės laikomos labiau pavojingos gyveybei nei alkalozinės būklės.

Verta žinoti

Pacientams, kuriems yra nustatyta lėtinė obstrukcinė plaučių liga , rekomenduojama tirti arterinio kraujo dujinę sudėtį kai prisotinimas deguonimi yra  mažesnis nei 88%, o taip pat esant hiperkapnijos anamnezei, abejotiniems oksimetrijos rezultatams, mieguistumui arba kitiems gresiančio kvėpavimo nepakankamumo požymiams (pvz.: kvėpavimo dažniui didesniam nei 40 kartų per minutę).

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *