Menopauzė

Menopauzė

Ką vadiname menopauze?

Menopauzė yra daugiau nei 12 mėnesių išnykusios mėnesinės. Vakarų pasaulio moterys menopauzę dažniausiai patiria būdamos 45-55 metų amžiaus. Vidutinis amžius kai sulaukiama menopauzės yra 50-51 metai. Ankstyvąją menopauze vadinama menopauzė, atsiradusi anksčiau nei prieš 45 gyvenimo metus.

PSO menopauzę apibrėžia kaip mėnesinių išnykimą, atsiradusį dėl išnykusios kiaušidžių folikulų funkcijos. Tačiau šis  terminas yra suprantamas  ir plačiau. Neretai į menopauzės sąvoką įtraukiama ir perimenopauzė, kai kiaušidžių funkcijos dar tik gęsta. Ši gyvenimo stadija gali trukti nuo 2 iki 5 metų o kartais ir ilgiau. Šiuo moters gyvenimo tarpsniu mėnesinių ciklas tampa nereguliarus, organizme vyksta premenopauzei ir menopauzei būdingi pokyčiai.

Postmenopauzė yra toks gyvenimo laikotarpis, kai spontaninis mėnesinių išnykimas tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių (išskyrus tas moterims, kurioms buvo atlikta abipusė kiaušidžių pašalinimo operacija).

Chirurginė menopauzė yra menopauzė, kuri atsirado pašalinus abi kiaušides.

Menopauzės  stadijos

  •  Premenopauzė – tai laikotarpis apimantis iki 5 metų prieš paskutines mėnesines.
  •  Perimenopauzė  – tai ankstyvųjų menopauzės simptomų atsiradimo pradžia (dažniausiai nereguliarios mėnesinės)
  •  Menopauzė – prasideda išnykus mėnesinįms
  •  Postmenopauzė  – tai laikotarpis, kuris prasideda maždaug 5 metų laikotarpyje po menopauzės.
Menopauzės simptomai
Vazomotoriniai simptomai

• Karščio bangos, karščio pylimai (80%)
• Naktinis prakaitavimas(70%)
• Širdies plakimas (30%)
• Galvos svaigimas, migrena

Psichogeniniai simptomai

•Padidėjęs dirgulumas
• Depresija
• Nerimas, įtampa
• Verksmingumas
• Negalėjimas susikaupti
• Trumpalaikės atminties sutrikimai
• Apleistumo jausmas
• Miego sutrikimai
• Nuotaikų kaita
• Kritusi savivertė, nepasitikėjimas savo jėgomis

Šlapimo ir lytinės sistemos funkcijos pokyčiai  (60%)

• Atrofinis vaginitas
• Makšties sausumas (45%)
• Skausmingi lytiniai santykiai
• Lytinio potraukio sumažėjimas
• Šlapimo pūslės susirgimai (skausmingas šlapinimasis, dizurija)
• Šlapimo nelaikymas įtampos metu/gimdos iškritimas

Skeleto ir raumenų sistemos pokyčiai

•Nespecifiniai raumenų skausmai
• Nespecifiniai sąnarių skausmai

Odos ir kitų audinių pokyčiai

• Odos išsausėjimas
• Parestezijos, niežulys  (17%)
• Veido plaukuotumas
• Krūtų liaukinio audinio atrofija

Kiti simptomai
  • Padidėjęs nuovargis
  • Galvos skausmai
  • Akių išsausėjimas
  • Kintantis arterinis kraujospūdis
Menopauzės priežastys

Menopauzė gali būti natūrali ir dirbtinė. Dirbtinė menopauzė vystosi  chirurgiškai pašalinus kiaušides. Menopauzės metu vyksta moters lytinių organų senėjimo procesai, kurie yra negrįžtami. Tačiau menopauzę galima pristabdyti, taikant pakaitinę hormonų terapiją.

Menopauzės komplikacijos

Naujagimių mergaičių kiaušidėse yra apie 400000 pirminių folikulų. Sulaukus lytinės brandos  jų lieka  tik apie 10000 , o sulaukus 50 metų jų gali tepasilikti tik keli šimtai ar kelios dešimtys. Vaisingaisiaiais moters amžiaus metais  folikulų atsargos dėl ovuliacijos ir užprogramuotos ląstelių žūties nuolat senka. Moteriai senstant  kiaušidžių veikla pamažu gęsta. Dėl to sutrinka lytinių  hormonų pusiausvyra. Ovuliacija kiaušidėse įvyksta vis rečiau arba visiškai išnyksta, todėl trūkusio folikulo vietoje nebesusidaro geltonkūnis, gaminantis hormoną progesteroną, sumažėja progesterono kiekis organizme.

Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, persitvarko ir visų kitų organų veikla, pasireiškia būdingi menopauzės  simptomai. Skiriami ankstyvieji, vėlyvieji ir tarpiniai simptomai.

Ankstyvieji simptomai  ir komplikacijos  

Yra nustatomi  apie 85% klimakterinio amžiaus moterų. Jie prasideda premenopauzės metu  ir tęsiasi iki 3 postmenopauzės metų.

  • Jiems priklauso karščio pylimai, gausus prakaitavimas (ypač naktį). Šie karščio pylimai yra labai nemalonūs, jų   metu parausta veidas, kaklas, krūtinė, sudrėksta kūno oda, užeina nepastovūs širdies plakimo priepuoliai, pradeda „šokinėti” arterinis kraujo spaudimas. Moteris vargina galvos skausmai, svaigimai, net iki nualpimo.
  • Gali atsirasti ir  psichogeninių simptomų:  prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, vargina koncentracijos stoka, energijos trūkumas, panikos priepuoliai, pakinta lytinis potraukis.
  • Vienas iš pagrindinių ankstyvųjų simptomų perimenopauzės metu yra disfunkciniai , tai yra nereguliarūs kraujavimai iš gimdos.
Tarpiniai simptomai ir komplikacijos

Paprastai išryškėja  maždaug penktaisiais menopauzės metais ir progresuoja iki pat mirties.

  • Dėl estrogenų stoko vystosi  odos ir kitų  gleivinių atrofiją, sumažėja raumenų masė, vyksta raumenų  riebalinė degeneracija, silpnėja lygiųjų raumenų tonusas.
  • Suplonėjus makšties gleivinei, ji praranda elastingumą. Kinta normali makšties mikroflora, nes gleivinę dengiančio epitelio ląstelės vis mažiau sukaupia glikogeno. Dėl to natūralūs makšties gyventojai – pieno rūgšties bakterijos – vis mažiau jo paverčia pieno rūgštimi. Todėl mažėja vidinės makšties terpės rūgštingumas, išskyros tampa šarminės reakcijos, susidaro palankios sąlygos daugintis patogeninėms bakterijoms ir grybeliams. Vėliau išskyrų makštyje labai sumažėja, makšties gleivinė tampa sausa ir trapi.
Postmenopauzė
  • Šiuo gyenimo laikotarpiu mažėja šlapimo pūslės sienelės audinių elastingumas, vystosi raumeninio sienelės sluoksnio atrofija, todėl keičiasi šlapimo pūslės ir makšties tarpusavio anatominė padėtis, pasmunka žemyn makšties sienelės. Dėl šių pokyčių šlapimo pūslės dirgulmas labai padidėja, dažnai varo šlapintis po nedaug, atsiranda šlapimo nelaikymas (iš pradžių fizinio krūvio, vėliau ir ramybės metu), dažnai kartojasi šlaplės ir šlapimo pūslės uždegimai.
  • Plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, kaulų ir sąnarių skausmai taip pat susiję su jungiamojo audinio atrofija ir kolageno sintezės sutrikimu.
  • Visada postmenopauzėje išsivysto  osteoporozė. Osteoporoze vadinamas  kaulinio audinio retėjimas, keičiantis kaulo mikroarchitektūrą bei didinantis kaulų lūžių tikimybę net po minimalių traumų. Tyrimai parodė, kad sulaukus 50 metų kaulų tankis dažniausiai yra  normalus, tačiau sulaukus 80 metų net 70% moterų diagnozuojama osteoporozė. Jeigu menopauzė yra dirbtinė (moteriai chirurginės operacijos metu dėl ligos pašalintos abi kiaušidės jauname amžiuje), osteoporozė vystosi greičiau.
  • Antra komplikacijų grupė- širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai. Sulaukus 60 metų ir daugiau  1 iš 4 moterų miršta nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto.Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai  sustiprėja postmenopauzės metais ir išryškėja vėliau už kitus. Jiems priskiriami: išeminė širdies liga, krūtinės angina – stenokardija, miokardo infarktas, galvos
  • Postmenopauzėje sumažėjus estrogenų kiekiui organizme, labai padidėja bendras cholesterolio kiekis.
  • Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga Alzheimerio liga. Postmenopauzės metu išsekus estrogenų gamybai kiaušidėse, sutrinka mąstymas, gali vystytis silpnaprotystė, padidėja galimybė susirgti galvos smegenų insultu.
Diagnostikos principai

Anamnezė

  • Išsiaiškinami estrogenų trūkumą atspindintys nusiskundimai, mėnesinių anamnezė, karščio pylimai, nuotaikų kaita, pykčio priepuoliai, dirglumas, depresija, kitos problemos.
  • Išsiaiškinama osteoporozės, vėžio ir širdies bei kraujagyslių susirgimų anamnezė šeimoje.

Fizinis ištyrimas

  • AKS
  • Svorio pokyčiai
  • Krūtų apžiūra
  • Pilvo apžiūra
  • Dubens organų ištyrimas. Moteris ištiriama per makštį (įvertinamas išorinių lytinių organų ir makšties gleivinės suplonėjimas, sausumas, esančių išskyrų kiekis ir pobūdis, dažnai būna nusileidę žemyn makšties sienelės, sumažėjusi atrofiška gimda ir gimdos kaklelis
Atliekami tyrimai

  • PAP
  • Šlapimo tyrimas
  • Pilnas kraujo vaizdas
  • Lipidų kiekis, cholesterolio kiekis
  • Kepenų funkcijos tyrimas
  • Mamografinis tyrimas rekomanduojamas visoms moterims, ypač jeigu 3 mėnesius buvo skirtas gydymas pakaitine hormonų terapija
  • Histeroskopija ir endometriumo biopsija jeigu yra disfunkciniai kraujavimai
  • Jeigu yra rizikos faktorių – atliekamas kaulų tankio matavimo tyrimas

Jeigu yra abejojama dėl diagnozės- perimenopauzė, pacientė yra  <45 amžiaus, buvo histerektomija

  • FSH kiekis kraujo serume
  • Estradiolio kiekis kraujo serume
  • estrogeno, progesterono,, liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis kraujyje.

 Prieš pradedant vartoti pakaitinę hormonų terapiją ir vėliau 1 kartą per metus profilaktiškai būtina atlikti 4 tyrimus: 

  • Tyrimas per makštį,
  • Onkocitologinis tepinėlis iš gimdos kaklelio,
  • Abiejų krūtų mamogramos
  • Ultragarsinis tyrimas gimdos gleivinės būklei įvertinti.

Jei yra galimybė, pageidautina 1 kartą per metus  yra būtina nusiųsti apžiūrėti terapeutui, užrašyti elektrokardiogramą ir ištirti lipidų kiekį kraujyje (bendro cholesterolio, mažo ir didelio tankio lipoproteinų bei trigliceridų koncentraciją).

Diferencinė diagnostika

Menopauzės sindromą būtina atskirti nuo

• Depresijos
• Anaemijos
• Skydliaukės susirgimų
• Hyperparatireozės
• Ginekologinių susirgimų
— disfunkcinių kraujavimų iš gimdos

Menopauzės gydymo principai

Gyvenimo būdo keitimas

1.Dieta

  • Vengti nutukimo
  • Pakankamas poilsis
  • Pakankamas fizinis aktyvumas
  • Mesti rūkymą
  • Sumažinti suvartojamo kofeino kiekį
  • Sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį

2. Reguliariai atlikinėti mažojo dubens dugno raumenis stiprinančius pratimus

3. Esant makšties sausumui– rekomenduojami lubrikantai. Po paskutiniųjų mėnesinių dar siūloma vartoti kontraceptinius preparatus iki 12 mėnesių. Kontraceptinius preparatus paprastai galima vartoti iki 50-51 metų amžiaus, jeigu nėra rizikos faktorių.

4. Klimakso simptomai efektyviausiai yra gydomi taikant pakaitinę hormonų terapiją moteriškais lytiniais hormonais.

Kontraindikacijos pakaitinei hormonų terapijai
  • Nuo estrogenų priklausantys augliai:
    • endometriumo vėžys
    • krūties vėžys
  • Pasikartojančios tromboembolijos
  • Ūmi išeminė širdies liga (absoliuti kontraindikacija)
  • Anamnezėje širdies vainikinių kraujagyslių susirgimai (reliatyvi kontraindikacija)
  • Smegenų kraujotakos susirgimai
  • Nekontroliuojama hipertenzija
  • Nediagnozuotas kraujavimas iš makšties
  • Aktyvus kepenų susirgimas
  • Aktyvi Sisteminė raudonoji vilkligė
  • Nėštumas
  • Otosklerozė
  • Ūmi intermituojanti porfirija
Pakaitinės hormonų terapijos principai

Pakaitinė hormonų terapiją turėtų būti pradėtaperimenopauzės metu ir tęsiama  iki 5metų iš eilės. Efektyvus  yra tik nepertraukiamas ilgalaikis preparatų vartojimas.

Pradėti pakaitinę hormonų terapiją galima ir menopauzėje, bet tęsti sulaukus 70 metų ir daugiau nerekomenduojama.

Jeigu moteris neturi gimdos  pakaitinei hormonų terapijai naudojami vieni estrogenai (monoterapija), nes tuomet nebelieka grėsmės, jog grynų estrogenų poveikyje gali išvešėti gimdos gleivinė. Tam tikslui nepertraukiamai kasdien skiriami sisteminio poveikio grynų estrogenų preparatai.

Jeigu moteris yra sulaukusi perimenopauzės ir turi gimdą, tuomet negalima skirti grynų estrogenų, nes bijoma gimdos gleivinės hiperplazijos, todėl skiriami estrogenų ir gestagenų deriniai.

Estrogenų ir gestagenų derinių terapija gali būti nepertraukiama (kasdien moteris gauna pastovią estrogenų ir gestagenų dozę) arba nepertraukiama ciklinė estrogenų ir gestagenų derinių terapija (kasdien moteris gauna tam tikrą dozę estrogenų, o gestagenus – tik 10 dienų kiekvieno menstruacinio ciklo gale nuo 16 iki 25 ciklo dienos imtinai).

Skiriant nepertraukiamą estrogenų ir gestagenų pastovios dozės derinių terapiją, mėnesinės išnyksta.  Tokia pakaitinė hormonų terapija skiriama moterims, kurios pageidauja daugiau mėnesinėmis nesirgti.
Skiriant nepertraukiamą ciklinę estrogenų ir gestagenų derinių terapiją, bus reguliarūs kas 28 dienas į mėnesines panašūs kraujavimai. Tokia pakaitinė hormonų terapija skiriama moterims, kurios pageidauja, jog mėnesinės išliktų.

Gydymui taip pat  galima taikyti ištisinę estrogenų terapiją vienu iš grynų nurodytų estrogenų, kiekvieno ciklo gale nuo 16 iki 25 ciklo dienos imtinai papildomai vartojant grynų gestagenų preparatus. Šiuo atveju taip pat atsiras į mėnesines panašūs kraujavimai.

Jeigu nėra ryškių klimakso požymių, o vargina tik makšties sausumas, atrofija, skausmingi lytiniai santykiai, grynų estrogenų preparatai gali būti skiriami ir  vietiškai į makštį žvakučių, aplikatorių ar tepalų pavidalu,. Šie preparatai  netinka osteoporozės gydymui bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų profilaktikai.

Skiriant sisteminę pakaitinę hormonų terapiją, vietinio gydymo į makštį nebereikia. Svarbu žinoti, jog  šie preparatai neturi kontraceptinio poveikio ir neapsaugo nuo galimo nėštumo (premenopauzėje).

Tai įdomu

Statistikai pastebėjo, jog piktnaudžiaujančios kosmetiką ir plastmasėmis moterys menopauzės simptomus gali patirti net keturiais metais anksčiau nei sulauks įprastinio 52 metų menopauzės pradžios amžiaus. Manoma, jog plastmasėse esantys BPA  sutrikdo moters enodkrininės sistemos veiklą. Taigi, norinčioms ilgiau išsaugoti jaunystę- reikėtų stengtis vartoti popierinius, stiklinius ir kitokius indus maisto produktams laikyti – kad kuo mažiau prisivalgytumėte kenksmingų chemikalų.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *