Kulkšnė saldžialapė

Kulksne saldzialapeAugalas – Kulkšnė saldžialapė

Lotyniškas pavadinimas –  Astragalus glycyphyllos

Sinonimai – šelenčius, varnagės, vilkažirnis

Šeima – Pupinių ( Fabaceae)

Augalo aprašymas

Saldžialapė kulkšnė yra daugiametis Europoje išplitęs augalas. Ji auga ir Lietuvoje. Kulkšnės išauga nuo 40 iki 120cm aukščio. Jų šaknys yra storos, šakotos. Stiebai  stori, kylantys arba gulsti, išsišakoję ties bambliais. Stiebas gali būti raudonai dėmėtas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais. Kulkšnės labai beveik bekočiai, 8-20 cm ilgio, neporomis plunksniški, sudaryti iš 9-15 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, apskritai ar nežymiai įlenkta viršūne, kartais su labai mažu dygleliu; jų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė- šviesesnė, pilkai žalia, padengta vos matomais plaukeliais. Žiedai yra įstriži, gulsti, kartais nulinkę, 12-16mm ilgio, susitelkia daugiažiedėse, kiaušiniškose kekėse. Žiedo vainikėlis pradžioje yra žalsvai geltonas, vėliau rudas. Kulkšnės žydi  birželio-rugpjūčio mėnesiais, sėklas sunokina liepos-spalio mėnesiais. Ankštys s tribriaunės, iki 4cm ilgio, pjautuviškai išsilenkusios, su 14-20 sėklų ir ilgu snapeliu viršūnėje. Sėklos 2-3mm skersmens, suplotos, lygios, šiek tiek blizgančios, žalsvai gelsvos arba rusvos.

Augalai dauginasi daugiausia sėklomis. Gamtoje įprastai auga miškuose, kirtimuose, krūmuose, šlaituose, smėlio karjeruose.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra vartojamos jaunos lapuotos augalų viršūnės. Jos yra pjaunamos augalo žydėjimo pradžioje ir džiovinamos pastogėse, kad jų  nepasiektų  tiesioginiai saulės spinduliai. Pjaunant augalo viršūnę reikėtų palikti apie 1/4 nenupjautų augalų sėkloms subrandinti.

Veikliosios medžiagos

Surinktoje augalinėje žaliavoje yra  baltymų ir riebalų. Iš veikliųjų medžiagų – yra glicirizino, asparagino, flavonoidų, rauginių medžiagų. Jame  taip pat yra vitamino C, organinių rūgščių, saponinų ir šiekt tiek alkaloidų. Kulkšnėse yra ir  mikroelementų, karčiųjų, mineralinių bei  kitų medžiagų.

 

Gydomosios saldžiosios kulkšnės savybės 

Tradiciškai kulkšnės preparatai yra vartojami nervų ligoms gydyti. Taip pat arbata geriama nuo slogos, reumato, šlapimo išsiskyrimui skatinti, viduriams laisvinti, kosuliui palengvinti, odos išbėrimams gydyti. Karpatuose augalo nuoviras geriamas sergant inkstų akmenlige, inkstų uždegimais, oligurija, esant kraujospūdžio padidėjimui, virškinimo trakto susirgimamas, pieno išskyrimui paskatinti. Saldžiosios kulkšnės preparatai lengvina atsikosėjimą, skatina imunitetą, taip pat skatina gimdymo veiklą ir placentos atsidalijimą. Liaudies medicinoje vartojami esant baltosioms, gimdos nusmukimams. Buvo tikima, jog saldžioji kulkšnė padeda išsaugoti jaunystę, todėl ją neretai gerdavo moterys virš 35 metų.

Naudojimas

Astragalo galeniniai preparatai veikia mažina kraujospūdį, taip pat veikia kardiotoniškai, diuretiškai ir raminančiai. Taip pat tinka gydant peršalimo ligas, skatinat kepenų ir kasos, inkstų veiklą. Tinka gydant sąnarių uždegimus, astmą ir nervų ligas.

 

Saldžialapės kulkšnės vartojimo formos

Vartojama džiovinta augalo žolė.

Dozavimas

Arterinio kraujospūdžio mažinimui

1 valgomąjį šaukštą džiovintos saldžialapės kulkšnės žolės termose   užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Termosą užsukti ir palikti nakčiai. Rytą nusunkti ir gerti. Užpilą reikia  išgerti per dieną. Siūloma jį gerti 5-6 dienas. Po to daryti pertrauką.

Atsikosėjimui palengvinti

2 valgomieji šaukštai  susmulkintų džiovintų  saldžialapės kulkšnės žiedų sumaišomi su medumi. Mišinys pakaitinamas  iki 60-70°C temperatūros. Geriama3 kartus per dieną po valgomąjį šaukštą, užsigeriant šilta aviečių arbata.

Pašalinis ramunėlių  poveikis

Saldžialapės kulkšnės preparatai skatina gimdos susitraukimus ir placentos atsidalijimą.

Saldžialapės kulkšnės sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai tyrinėtas. Mokslinių duomenų nėra.

 

Kada   saldžialapės kulkšnės preparatų vartoti negalima

Augalo nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims.

Daugiau skaitykite

  • Rojinis imbierpipiris – Rojinis imbierpipiris – Aframomum melegueta Rose – Grains of Paradise, […]
  • Alpinė rasakila – Alpinė rasakila – Alchemilla alpina – alpine lady's-mantle,Alchemilla alpina, […]
  • Šunobelė dygioji – Šunobelė dygioji – Rhamnus catharticus – šunobelė, dygioji […]
  • Afrikinis raugmis – Pausinystalia yohimbe –Johimbė,  yohimbe, 11-hydroxy yohimbine, […]
  • Debesylas didysis – Debesylas didysis, Didysis debesylas – Inula helenium – debesyla, tarpažolė, […]
  • Trispalvė našlaitė – Trispalvė našlaitė – Viola tricolor L –  akelės, akelytės, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *