Rauktalapė rūgštynė

Augalas – Rauktalapė rūgštynė

Lotyniškas pavadinimas – Rumex crispus

Sinonimai – Yellow dock,  curly dock, yellow dock, sour dock, Acedera, Amalvelas, Broad-Leaved Dock, Chukkah, Curled Dock, Curly Dock, Field Sorrel, Herbe à Cochons, Lengua de Vaca, Narrow Dock, Oseille Crépue, Parelle Sauvage, Patience Crépue, Romaza, Rumex, Rumex crispus, Rumex obstusifolius, Sheep Sorrel, Sour Dock, Yellowdock

Šeima – Rūgtinių (Polygonaceae)

Augalo aprašymas

Rauktalapė rūgštynė yra daugiametis žolinis augalas.  Ji užauga iki 1 m aukščio. Rūgšynės lapai ilgi, rauktais kraštais, auga iš skrotelės. Ant nuo stiebo atsišakojusių žiedkočių susidaro gausūs žiedynai. Žiedai yra rausvos spalvos, apdulkinami vėjo. Sėklosyra rudos, neskęsta vandenyje.

Rauktalapė rūgštynė augsta drėgnose, sunkiose, derlingose dirvose. Ji aptinkama  pakelėse, pievose, laukuose.  Paplitusi visoje Europoje, vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra naudojamos šviežios arba džiovintos rūgštynių šaknys.  Jauni lapaigali būti verdami ir valgomi. Seni lapai maistui netinka. Rūgštynių sėklos savo skoniu primena grikius. Jas vietiniai indėnai nuvalydavo ir kepindavo. Naudodavo maistui.

Veikliosios medžiagos

Rūgštynėse daug antrachinono glikozidų. Svarbiausias iš jų yra chizofanolis, kuriam būdingas priešgrybelinis, priešvirusinis ir auglių ląsteles veikiantis poveikis. Yra jose ir emodino, kuris veikia antibakteriškai, naikina virusus, stabdo auglių ląstelių veiklą ir laisvina vidurius. Fiscionas laisvina vidurius ir veikia antibakteriškai. Nepodinas veikia grybelius ir bakterijs. Rūgštynių sutraukiamąjį poveikį apsprendžia taninai. Jie veikia kaip antiosidantai, pasižymi kepenis apsaugančiu, sutraukiančiu, antibakteriniu ir viduriavimą stabdančiu poveikiu. Šie lapai turtingi ir oksalatas, ypač kalcio oksalatu, kuris gali sukelti inkstų akmenligę. Rauktalapėse rūgštynėse taip pat labai daug geležies.

Farmakokinetika

Antrachinono glikozidai yra beveik neįsisavinami žarnyne, Laisvi antrachinonai hidrolizuojami iki glikozidų storąjame žarnyne, todėl vidurius laisvinantis jų poveikis nėra labai stiprus.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai rauktalapės rūgštynės naudotos dėl savo virškinimo veiklą reguliuojančių, antibakterinių, sutraukiančių, tulžies išsiskyrimą skatinančių bei vidurius laisvinančių savybių. Taip pat naudotos kaip kartumynas ir odos ligų gydymui. Įvairių tautų liaudies medicinoje naudotos esant lėtiniams degenerqaciniams susirgimams, kepenų ir žarnyno veiklos reguliavimui, šlapiuojančių egzemų, niežų, artritų, hipotireozės, anemijos ir net vėžio gydymui. XIX amžiuje vartota gydyti sausam dirginančiam kosuliui, vėžį lydinčiam išsekimui, paraudusios ir šlapiuojančios odos susirgimų, taip pat egzemos, dermatitų ir psoriazės gydymui. Senovėje buvo manoma, jog rauktalapė rūgštynė tinka odos susirgimų, atsiradusių dėl žarnyno ir kepenų veiklos sutrikimų gydymui. Lietuviai jos sėklų ir smulkintų šaknų  nuoviru gydė niežus II Pasaulinio karo metais. Taip pat naudojo  kraujui valyti, kepenų sutrikimams gydyti.

Tradicinė medicina šiuo metu rūgštynių vartojimo atsisako. Tačiau herbalistai ją vis dar naudoja limfos drenažui, virškinimo gerinimui, imuniteto stiprinimui, bei kaip virusus, grybelius ir bakterijas naikinančią priemonę.

Specifinės rūgštynės vartojimo situacijos  Ferodeficitinė anemija, geležies trūkumas 

Rauktalapė rūgštynė garsėja kaip daug geležies turintis augalas, todėl neretai naudojama ferodeficitinės anemijos gydymui. Tačiau iš tikrųjų geležies kiekiai joje nėra tokie dideli, kaip tikėtasi. Tačiau vartojant šios rūgštynės lapus kartu su kitais geležies turinčiais maisto produktais ( raudonąja mėsa, lapinėm daržovėm, melasa), padidėja geležies įsiurbimas žarnyne. Vienas klinikinis tyrimas nustatė, jog vartojant rūgštynę kartu su melasa per 12 savaičių moterims ryškiai pagerėjo hemoglobinų folatų, feritino rodikliai. Vartojant tik melasą arba tik rūgštynes šie rodikliai beveik nekito.

 Tulžies išsiskyrimas 

Žoliniai rūgštynės preparatai yra naudojami kaip kartumynai esant riebalų virškinimo sutrikimams, pilnumo jausmui skrandyje, tuležies takų diskinezijai. Ji taip pat naudojama kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė. Šis rūgštynės poveikis nėra pagrįstas klinikiniais tyrimais.

 Vidurius laisvinantis ir sutraukiantis poveikis 

Rūgštynėse yra taninų ir antrachinonų. Todėl jai būdingas dvejopas poveikis. Ji gali skatinti žarnų peristaltiką ir tuo pat metu stabdyti viduriavimą. Šis augalas yra naudojamas esant atoniniam vidurių užkietėjimui, kuris atsiranda piktnaudžiaujant vidurius laisvinančiais preparatais. Taip pat yra naudingas esant neskausmingam viduriavimui vandeningomis išmatomis. Neretai šiuo tikslu yra naudojamos kartu su ramunėlėm, mira ir kraujažole.

Rauktalapių rūgštynių vartojimo formos

Yra vartojama rūgštynių šaknų arbata, kapsulės ir tinktūros.

Dozavimas

 Rūgštynių šaknų arbata : 1 arbatinis šaukštelis (5-10 g) džiovintų rūgštynės šaknų yra užpilamas 500 ml karšto vandens ir virinama e 10-15 minučių. Po to leidžiama pritraukti dar 30 minučių. Geriama po 1/2-1 stiklinę iki 3 kartų per dieną. Per dieną galima išgerti iki 750 ml šios arbatos.

 Rūgštynių kapsulės : Viena 00 (15 granų) kapsulė vartojama iki2 kartų per dieną. twice a day

 Rūgštynių tinktūra (1:2 arba 1:5, 30% alkoholio) : 20 – 40 lašų (1–2 ml) geriama iki 3 kartų per dieną.Esant sausam kosuliui geriama po 1-5 lašus iki šešių kartų per dieną.

Pašalinis rūgštynių poveikis

•  Viduriavimas  -Jautriems žmonėms gali sustipruinti vidurių užkietėjimo ar viduriavimo reiškinius.
•  Kepenų pakenkimai  – Yra vienas kepenų nekrozės atvejis, kuris baigėsi mirtimi persivalgius rūgštynių lapų. Tačiau nėra pilnai aiškų ar asmuo vartojo tik lapus  ar taip pat naudojo šaknis.
•  Perdozavimas  – Perdozavus rūgštynių šaknies gali atsirasti viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir poliurija.
•  Ilgalaikis vartojimas  – Ilgą laiką rūgštynių preparatų vartoti nepatariama. Siūloma juos vartoti tik trumpai ir retai.

Rūgštynių sąveika su kitais vaistais – Nenustatyta

Kada rūgštynių preparatų vartoti negalima

•  Hemochromatozė – Rūgštynių preparatų negalima sergant hemochromatoze.
•  Inkstų akmenligė – Jie nerekomenduojami sergantiesiems inkstų akmenlige, ypač jeigu akmenys yra oksalatiniai.
•  Nėštumas – Nėštumo metu jauni lapai sumalti kartu su dilgėlių, pienių, vitanijos lapais neretai yra  naudojami maistui esant žemam hemoglobinui ir hematokritui. Didelių kiekių  šiuo atveju reikia vengti. Rūgštynių reikėtų vengti nėščioms, maitinančioms motinoms ir mažiems vaikams.