Melisa vaistinė

Vaistine melisaAugalas – Melisa vaistinė, Vaistinė melisa

Lotyniškas pavadinimas – Melissa officinalis

Sinonimai – Citrininė melisa, bičių žolė, bitžolės, gumbažolė, melica, melistai, milistai, miliuškė, Balm, melissa, sweet balm, Balm, Bálsamo de Limón, Cure-All, Dropsy Plant, Honey Plant, Melisa, Melissa, Melissa officinalis, Melissae Folium, Mélisse, Mélisse Citronnelle, Mélisse Officinale, Melissenblatt, Monarde, Sweet Balm, Sweet Mary, Toronjil

Šeima – Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.)

Augalo aprašymas

Citrininė melisa yra daugiametis  žolinis vaistinis  medingas augalas. Melisos išauga iki 30-80 cm aukščio . Joms būdingas malonus citrinos kvapas. Melisos stiebas yra keturbriaunis, status, šakotas, padengtas plaukeliais. Jos lapai yra kotuoti, priešiniai, apvaliai rombiški arba kiaušiniški, negausiai plaukuoti. Melisos žydi baltais arba rausvais žiedais, kurie yra sukrauto  po 3-12 sukrauti viršūninių lapų pažastyse. Žydi melisos liepos-rūgpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis. Melisos yra kilusios iš Viduržiemo jūros pakrantės ir Lietuvoje pačios neauga. Tačiau šis augalas yra mėgiama darželių gėlė. Lietuvoje soduose yra auginama tik 1 melisos rūšis. Melisos yra gan lepios, auga saulėtose, nuo vėjų  apsaugotose vietose. Joms reikalinga trąši, drėgna dirva. Šalčio melisos nemėgsta, todėl žiemai jas reikėtų mulčiuoti, kad neiššaltų.

Naudojamos augalo dalys

Vaistams ruošti yra renkama melisos žolė (Melissae herba; Herba Melissae) arba jos lapai (Melissae folium; Folium Melissae). Antžeminė augalo dalis yra pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti dar kartą nupjaunamas atolas. Augalus reikia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė turtėtų būti ne ilgesnė kaip 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, ji turi būti  žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.

Veikliosios medžiagos

Melisos lapuose yra gana daug ( 0,02-0,3 %) eterinių aliejų, monoterpenoidų. Svarbiausi iš jų yra citronelalis, citralis, linolalis ir geraniolis. Jie veikia spazmolitiškai ir raminančiai, taip pat pasižymi antibakteriniu, priešvirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Rasta jose ir seskviterpenų ( beta kariofileno, germakrenoD), taip pat flavonoidų ( kvercetino, ramnocitrino, apigeninų ir luteolino). Citrininės melisos lapuose yra ir iki  4.0%fenolinių rūgščių – rozmarininės rūgšties ir kafeinės rūgšties. Šios rūgštys  lūpų pūslelinės sukėlėją veikia net 10 kartų stipriau nei vitaminai C ir E. Aptikta melisoje ir askorbo rūgšties, karotino, apie 5 % rauginių medžiagų. Šaldytuose ir išdžiovintuose melisos lapų ekstraktuose yra medžiagų, kurios suriša skydliaukę stimuliuojančius globulinus ir gali sumažinti cirkuliuojančių skydliaukės hormornų kiekį kraujuje. Melisos veikliosios medžiagos taip pat slopina komplemento C3 ir C5 kaskadines reakcijas ir taip sumažina uždegiminius reiškinius.

Melisos preparatai pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu. Jiems taip pat būdingas silpnas antibakterinis, kraujagysles plečiančtis ir nestiprus  kraujospūdį mažinantis poveikis. Melisos gerina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą,  gali slopinti pykinimą ir vėmimą.

Maistinė melisos vertė

Citrininė melisa nuo seno vartojama arbatai ruošti. Iš džiovintų jos lapų yra gaminama kvapni arbata. Jos taip pat dedama į varškės patiekalus, sriubas- visur kur reikia pakeisti citrinos kvapą.

Naudojimas medicinoje

Gydymo tikslams melisos buvo pasitelkiamos jau antikos laikais.  Senovės graikai tikėjo, jog melisa sustiprina atmintį ir studentai tais laikais mokydamiesi įsikišdavo melisos šakelę į plaukus. Mirkyta vyne melisa buvo tvarstomos žaizdos, bei gydomi vabzdžių  įkandimai. Vėlesniais amžiais melisa naudota kaip virškinimą gerinanti, pykinimą ir dujų kaupimąsi slopinanti, prakaitavimą skatinantis vaistas. Nuo senovės jos dedama į karščiavimą mažinančius žolelių mišinius. Dažniausiai ji yra derinama su pipirmėtėmis ir šeivamedžio žiedais.

Šiai dienai jos vartojimo indikacijos yra mažai pasikeitusios. Melisos arbatos yra geriamos  nuo nemigos,  esant padidintam dirglumui, įtampos sukelties galvos skausmams. Tinka sudirgusiems ir hiperaktyviems vaikams. Ji taip pat gerinama širdies darbą ir geriama esant širdies veiklos sutrikimams. Melisos ir užpilais ir nuovirais galima skalauti burnos ertmę esant gingivitui ar skaudant dantims. Kompresai yra dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, jais taip pat gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Melisa taip pat pasižymi antvirusiniu poveikiu ir gali būti dedama ant lūpų pūslelinės bėrimų.

Šiai diena yra nustatyta, jog melisos sąveikauja su cholinesteraze ir gali sumažinti Parkinsono ligos progresavimą. Jai taip pat būdingas švelnus antidepresinis poveikis. Užsienio fitoterapeutai ją derina su jonažole. Melisa taip pat gali pasitarnauti gydant Greivso ligą. Ji yra tiroksino antagonistas ir hipertireozės gydymui yra vartojama kartu su Šliaužiančiąja vaisgina (BugleweedMild, Ajuga genevensis ir paprastąja sukatžole(Motherwort, Leonurus cardiaca). Ją galima vartoti esant vidurių pūtimui, atsirūgimui, pykinimui.

Vaistinės melisos vartojimo formos

Gydymui yra vartojami melisos užpilai, nuovirai, sirupai, arbatos, tinktūros, kapsulės ir kremai. Melisos lapai ir eteriniai aliejai gali būti dedami į aromatines vonias.Melisos neretai dedama į virškinimą gerinančių, raminančių vaistažolių mišinių sudėtį. Melisos ektraktai taip pat įeina į raminančių vaistų formų sudėtį sudėtį.

Dozavimas

Kremas su melisa:Tepamas ant pūslelinės bėrimų pažeistos lūpų ar lytinių organų odos.
Melisos kapsulės– 300-  400-mg  gali būti geriamos iki 9 kapsulių per dieną.
Melisos arbata: 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos melisos žolės yra užpilami 1 puodeliu verdančio vandens ir paliekami pritraukti 10-15 minučių. Gali būti geriama iki 4 puodelių per dieną.
Melisos tinktūra (1:5, 30% alkoholio:  įprastai vartojama po 60 – 90 lašų  (3–5 ml) nuo 3 iki 4 kartų per dieną.
Melisos eteriniai aliejai – gali būti naudingi gydant depresiją. Lašinama iki 4 lašų į aromatinei voniai skirtą aliejų.

Pašalinis vaistinės melisos poveikis

Nenustatytas. Augalas laikomas netoksišku ir ilgą laiką vartojant melisą nėra užregistruota ilgalaikio poveikio. Laikoma, jog melisą gali vartoti nėščios ir maitinančios moterys bei maži vaikai.

Literatūroje yra duomenų, kad melisa netinka esant susilpnėjusiai skydliaukės veiklai.

Melisos sąveika su kitais vaistais

Didelės melisos preparatų dozės gali veikti kaip tiroksino antagonistas ir mažinti skydliaukės veiklą skatinančių preparatų ( levotiroksino) poveikį. Jos nereikėtų vartoti kartu su šiais preparatais.

Kontraindikacijos melisos vartojimui- Nenustatytos

Liaudiški receptai su melisomis

Melisos užpilas

1 valgomasis  šaukštas smulkintos melisos žolės užpilamas viena  stikline verdančio vandens. Palaikoma uždengtame inde 15 min, kad prisitrauktų. Nukošiama. Geriama po stiklinę ryte ir vakare.

Daugiau skaitykite

  • Sukatžolė paprastoji – Sukatžolė paprastoji, Paprastoji sukatžolė – Leonurus cardiaca L – Paprastoji […]
  • Rozmarinas kvapusis – Rozmarinas kvapusis, rozmarinas vaistinis – Rosmarinus officinalis – […]
  • Šliaužiančioji vaisgina – Šliaužiančioji vaisgina – Ajuga reptans – Bugle Common, Creeping […]
  • Kvapioji našlaitė – Kvapioji našlaitė – Viola odorata L. –Sweet violet, Banafshah, […]
  • Katžolė paprastoji – Katžolė paprastoji – Nepeta cataria – katmėtė, šanta, catnip,  catswort, […]
  • Pipirmėtė – Pipirmėtė –  Mentha piperita – mėta, mėtra, šaltmėtė, šalmėtė, šaltamėtė, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *