Svilarožė vaistinė

Vaistine svilarozeAugalas – Svilarožė vaistinė

Lotyniškas pavadinimas – Althaea officinalis

Sinonimai – Vaistinė svilarožė, vaistinė piliarožė, Altea, Alteia, Althaea officinalis, Althaea taurinensis, Althaeae Folium, Althaeae Radi, Althea, Althée, Guimauve, Guimauve Officinale, Gulkhairo, Herba Malvae, Mallards, Malvavisco, Marsh Maillo, Mauve Blanche, Mortification Root, Racine de Guimauve, Sweet Weed, Wymote, Алтей лекарственный

Šeima –  Dedešvinių (Malvaceae)

Augalo aprašymas

Vaistinė svilarožė yra daugiametis žolinis augalas užaugantis iki 1,5 m aukščio. Svilarožės lapai  yra pražanginiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, dantytais kraštais, su lapkočiais, kiaušiniški ar pailgai kiaušiniški. Stiebai yra keli, apaugę plaukeliais. Žydi piliarožės rožinės spalvos žiedais, kurie yra susitelkę viršutinių lapų pažastyse. Žydėjimo laikotarpis liepos-rugsėjo mėnesiai. Savaime svilarožės Lietuvoje neauga, jos yra kultivuojamos.

Pasaulyje yra priskaičiuojama iki 85 piliarožės genčių, kurios daugiausia auga tropikų ir subtropikų kraštuose. Vidutinio klimato kraštuose auga apie 12 piliarožės rūšių.

Žmonija svilarožę pažįsta nuo senų laikų. Pirmą kartą ją paminėjo antikos gydytojas Teofrastas, aprašęs saldaus vyno nuo kosulio sudėtį. Šio vyno gamybai buvo naudojama svilarožė. Viduramžių laikais svilarožės buvo laikomos augalu nuo visų ligų.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra kasamos piliarožės  šaknys. Jos yra kasamos trečiais augalo gyvenimo metais rudenį arba anksti pavasarį. Šaknys yra nuplaunamos, supjaustomos 2-3ir apvytinamos. Prieš džiovinimą nuo jų turi būti nuluptas pilkas viršutinis sluoksnis. Šaknys džiovinamos pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40° С temperatūroje. Vaistinei medžiagai taip pat gali būti naudojama ir kita svilarožės rūšis armėninė svilarožė (Althaea armeniaca Ten.).

Veikliosios medžiagos

Piliarožės visų pirma yra vertinamos dėl šaknyse esančių gleivių. Jose yra daug policacharidų. Nustatyta, jog piliarožės šaknyse yra iki  35% gleivių, kurių pagrindas cukrūs. Sausose svilarožės gleivėse yra 19,52 -21,68 % cukrų, iš kurių svarbiausi yra triticinas ( 5 -11% , taip pat invertuotų cukrų (iki 78 % ), rauginių medžiagų ( 4,11 –  7,96 %), asparagino ( 0,8 – 2 %) betaino (4 % ), krakmolo (37%), pektino (11-20%), riebalų (2%), organinių rūgščių ir karotino. Svilarožės  gleivės padengia gleivinę ir apsaugo nuo vietinio uždegimo, jos skystina bronchų sekretą, gerina atsikosėjimą, minkština odą ir padeda jai gyti.

Naudojimas medicinoje

Liaudies medicinoje svilarožės naudotos kvėpavimo takų susirgimams gydyti – esant sausam kosuliui, kokliušui, plaučių uždegimui, bronchitui. Piliarožės ištraukos taip pat vartojamos šlapimo pūslės uždegimui ir šlapimo nelaikymui gydyti, taip esant žarnyno uždegimams, viduriavimams, dizenterijai, inkstų ligoms, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.

Šiai dienai svilarožės naudojamos gleivinės pažeidimų – burnos, ryklės, gerklės, skrandžio gleivinėms gydyti.
Piliarožės taip pat vartojamos gydant sausą kosulį, bronchine astma, peršalimą. Jos yra puiki odos  minikštinimo priemonė, naudojamos po saulės nudegimų, taip pat sausiems plaukams. Svilarožės dedama į odos priežiūros priemones, atsikosėjimui skirtus mišinius. Dermatologijoje svilarožės taikomos nudegimų, seborėjinio dermatito, giliųjų spuogų, žvynelinės gydymui.

Išleidimo formos

Gydymui yra naudojamos piliarožės ištraukos, nuovirai, sausieji ir skystieji ekstraktai, sirupai.

Dozavimas

Vienkartinė leistina dozė yra iki 3 g svilarožės šaknų. Užpilai yra dažniausiai  ruošiami tik su šaltu vandeniu, nes karštoje temperatūroje gleivės suyra. Šaknys  yra užpilamos šaltu vandeniu, palaikomos ir po kelių valandų užpilą jau galima vartoti.

Pašalinis  svilarožės poveikis
  •  Hipoglikemija  – Svilarožės preparatai gali mažinti cukraus kiekį kraujuje.
  •  Rezorbcijos sutrikimai  -Vartojant svilarožės preparatus  būti sutrikdytas kitų vaistų pasisavinimas.
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais
  •  Rezorbcija  – Vartojant svilarožės preparatus būti sutrikdytas kitų  geriamų vaistų pasisavinimas.
  •  Ličio preparatai  – Svilarožė gali sąveikauti su ličio turinčiais preparatais.
  •  Cukraligei gydyti  skirti vaistai  – Svilarožė gali sąveikauti su cukraus kiekį reguliuojančiais preparatais.
Kada svilarožės vartoti negalima

Nėštumas ir maitinimas krūtimi – Svilarožės preparatų nereikėtų vartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms.

Liaudiški receptai su svilarožėmis

Svilarožės ištrauka

1 arbatinį šaukštelį svilarožės šaknies užpilti 1 stikline šalto vandens ir palikti pritraukti 1 valandą. Po to viską nuspausti per marlę. Jeigu labai neskanu- pagardinti medumi ir gerti kas 2 valandas po 1 valgomąjį šaukštą.

Svilarožės sirupas

Išvirti 98% cukraus sirupą ir ant jo užpilti 2 dalis džiovintos svilarožės ištraukos ( santykiu 98:2). Kai masė išbrinks, viską gerai išmaišyti ir pakaitinti. Geriamas esant kosuliui, ypač kai sunku atsikosėti – esant bronchitui, tracheitui ir pan.

Svilarožės lapų sultys

Spaudžiamos iš šviežių lapų- birželio- liepos mėnesiais. Geriamos po 1 valgomąjį šaukštą iki 3 kartų per dieną. Tinka esant plaučių tuberkuliozei, kosuliui, astmai, viduriavimams, gastritams, cistitams, enterokolitams.

Svilarožės arbata atsikosėjimui gerinti

Imti lygiomis dalimis anyžiaus vaisių, šalavijo lapų, piliarožės šaknies, saldymedžio šaknies, šalpusnio lapų ir pušies pumpurų.

Vieną valgomąjį šaukštą šio arbatžolių mišinio užplikyti 1 stikline verdančio vandens. Leisti pritraukti 20 minučių ir po to perkošti. Šia arbatą gerti po 1/2 stiklinės kas 3 valandas.

Daugiau skaitykite

  • Kanadinė cūga – Kanadinė cūga – Tsuga canadensis –Canada Hemlock, Eastern […]
  • Kokospalmė riešutinė – Kokospalmė riešutinė – Cocos nucifera – Aceite de Coco, Acide Gras de Noix de […]
  • Gyslotis plačialapis – Gyslotis plačialapis – Plantaginis folium, Folium Plantaginis, […]
  • Regelio sarsaparilis – Regelio sarsaparilis, Vaistinis sarsaparilis – Smilax ornata; Smilax […]
  • Pataisas šarkakojis – Pataisas šarkakojis – Lycopodium clavatum – Club moss, Licopodio, […]
  • Siauralapė skeltūnė –Siauralapė skeltūnė – Schizonepeta tenuifolia – Schizonepeta, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *