Špinatas daržinis

Spinatas darzinisAugalas – Špinatas daržinis

Lotyniškas pavadinimas – Spinacia oleracea

Sinonimai – Spinach, Baby spinach,

Šeima – Balandiniai ( Chenopodiaceae)

Augalo aprašymas

Daržinis špinatas – yra dvimetis žolinis augalas išaugantis iki 30-50 cm aukščio. Špinato stiebas yra stačias, plikas, paprastas arba šakotas. Žydi špinatai birželio – rugsėjo mėnesiais. Jų žiedai  yrakuokeliniai, sudaro viršūnines ir pažastines varpas, o piesteliniai žiedai yra išsidėstę lapų pažastyse. Šaknys yra negilios, todėl juos reikia dažnai lieti.

Špinatai yra sėjami balandžio mėnesio pabaigoje. Jie sudygsta per 12–15 dienų, gegužės mėnesio pradžioje. Jų  daigai ima dygti +2 laipsnių temperatūroje ir nebijo  trumpalaikių šalnų metu. Špinatus reikėtų sėti saulėtoje vietoje, nes pavėsyje jie auga prasčiau. Juos galima sėti tiek pavasarį, tiek  ir rudenį. Jie mėgsta lengvą, trąšų, nedidelio rūgštingumo dirvožemį. Jei dirvoje truks azoto ir fosforo – daržovės pradės skursti.

Spėjama, kad daržinio špinato tėvynė yra Mažosios Azijos arba Kaukazo šalys. Žmonija juos augina jau apie 2000 metų.

Naudojamos augalo dalys

Maistui yra naudojami špinatų lapai, kurie yra pjaunami visą vasarą.

Veikliosios medžiagos

Špinatuose yra daug mineralinių medžiagų, taip pat geležies, kalio, fosforo, natrio, kalcio, jodo ir vitaminų C, B1, B2, PP ir kitų.

Jų lapuose daug folatų bei vitaminų A ir K. Taip pat yra liuteino, saponinų ir oksalatų, kurie šiai daržovei suteiia specifinį sutraukiantį skonį. Špinatų kaip super daržovės reputacija yra šiek tiek perdėta. 1 puodelyje špinatų lapų tėra tik 30 mg kalcio, kas sudarytų tik 3%rekomenduojamos dienos normos. Geležies juose taip pat nėra daug. Viename puodelyje špinatų lapų tėra 0.8 mg geležies, kas sudaro tik 4% rekomenduojamos dienos normos. Kadangi ši geležis nėra susijungusi su hemu, organizmas ją įsisavina gan sunkiai. Anksčiau buvo manoma, jog špinatų lapuose esantį kalcio organizmas beveik neįsisavina  dėl jų įsisavinimą trukdančių oksalatų. Tačiau vėlesni tyrimai patvirtino, jog špinatų lapuose esantį kalcį mūsų organizmas visgi sugeba įsisavinti, tačiau ne visą.

Vienok špinatuose yra gausu karotenoidų, ypač liuteino ir zeaksantino, kurie labai svarbūs geram regėjimui. Juose taip pat yra lykopeno- saugančio odą ir prostatą. Rasta juose ir omega-3 riebalinių rūgščių. Viename špinatų lapų puodelyje jų yra iki 166 mg.  Gera naujiena ir ta, kad  1 puodelis špinatų lapų gali aprūpinti net 1100 procentų vitamino K,  kuris yra būtina normaliai kaulų ir nervų sistemos būklei.

2 špinatų lapų puodeliuose yra tik 14 kalorjų, taip opat daugiau nei 100% vitamino A rekomenduojamos dienos normos, beveik 30% rekomenduojamos vitamino C ir folatų normos.

Špinatuose taip pat yra glikoglicerolipidų. Tai riebalai, kurie apsaugo virškinimo trakto gleivinės ląsteles nuo lėtinio uždegimo, kuris neretai sukelia šių ląstelių suvėžėjimą.

Špinatų naudojimas medicinoje

Špinatai yra priskiriami žalioms lapinėms daržovėms. Jų vartojamas yra siejamas su mažesne širdies ligų išsivystymo, taip pat kasos vėžio ir ne Hodžkino tipo limfomos išsivystymo rizika. Kiek kasdien reiktų suvartoti šių daržovių, šiai dienai nėra konkrečiai sutarta. Įprastai yra rekomenduojama suvartoti apie 2 puodelius špinatų lapų per dieną.

Špinatų vartojimo formos

Špinatus galima vartoti šviežius, virtus, troškintus, dėti jų į pyragus ir salotas. Tačiau su jais reikia mokėti elgtis. Maistui reiktų naudoti tik jaunus špinatų lapus, nes augalas stipriai kaupia nitratus. Veikiant šilumai juose taip pat susidaro nitratai. Jeigu į špinatų patiekalus pridėsite cukraus, nuodingosios medžiagos juose nesusidarys.

Špinatų patiekalų taip pat negalima laikyti šiltai, todėl špinatų patiekalus geriausia valgyti tuojau pat, arba dėti į šaldytuvą.

Pašalinis špinatų poveikis
 Podagra, inkstų ir kepenų susirgimai  – Vartojami dideliais kiekiais špinatai gali pabloginti sergančių podagra, inkstų ir kepenų ligomis būklę.

Kada špinatų vartoti negalima
  •  Podagra, anemija, inkstų ir kepenų ligos  – Špinatai netinka sergantiesiems podagra, anemija, inkstų bei kepenų ligomis. Taip pat sergantiesiems inkstų ar tulžies takų akmenlige. Juose gausu oksalatų, kurie skatina akmenų susidarymą.
  •  Kūdikiai  – Mažiems vaikams ir kūdikiams  špinatų patiekalai taip pat nėra labai naudingi, nes špinatuose esantys nitratai jungiasi prie eritrocituose esančio hemoglobino. Šis virsta į methemoglobiną, dėl ko gali sutrikti deguonies pernešimas į ląsteles ir po 2-3 valandų tokiems vaikams ( ypač jeigu jie serga anemija) teoriškai gali išsivystyti dusulys.

Daugiau skaitykite

  • Saldymedis paprastasis – Saldymedis paprastasis – Glycyrrhiza glabra – Plikoji rudmenė, lakaryčia, […]
  • Vaistinė notra – Vaistinė notra – Stachys officinalis – Betony,  Bétoine, Betónica, […]
  • Šaltmėtė – Šaltmėtė – Mentha spicata – Spearmint, Curled Mint, Fish Mint, Garden Mint, […]
  • Slyvinis gvazdikmedis – Slyvinis gvazdikmedis – Syzygium cumini –  Jambun, Jambolan, […]
  • Plaukuotasis viršūklis – Plaukuotasis viršūklis – Terminalia chebula – Myrobalanas, […]
  • Valgomoji bulvė – Valgomoji bulvė – Solanum tuberosum – Irish Potato, Ja Ying Ye, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *