Šliaužiančioji žiemė

Šliaužiančioji žiemė ir jos vaistinės savybės

Augalas – Šliaužiančioji žiemė

Lotyniškas pavadinimas – Vinca minor

Sinonimai – Mažoji žiemė, Lesser Periwinkle, Common Periwinkle, Earlyflowering, Evergreen, Herbe à la Capucine, Herbe de Fidélité, Lesser Periwinkle, Myrtle, Petite Pervenche, Pervenche Mineure, Small Periwinkle, Vinca minor, Vincae Minoris Herba, Vincapervinca, Violette des Morts, Violette de Serpent, Violette de Sorcier, Wintergreen

Šeima – Stepukinių -Apocynaceae

Augalo aprašymas

Šliaužiančioji žiemė yra šliaužiuantis, visžalis puskrūmis, kuris užauga  iki 45 cm aukščio. Jos stiebai ploni, apatinė jų dalis yra sumedėjusi. Stiebo ilgis gali siekti iki 1 m. Augalo lapaiodiški, elipsės formos, lygiakraščiai, tamsiai žalios spalvos. Žiedai šliažiančioji žiemė penkialapiais mėlynos spalvos, pavieniais žiedais.  Jie sukrauti šakelių viršūnėse. Žydėjimo periodas balandžio-gegužės mėn. Vaisius – dviguba ankštis. Augalas yra išplitęs visoje Europoje. Lietuvoje savaime jos neauga, tačiau dažnai auginamos darželiuose. Žiemės mėgsta drėgną dirvožemį, gerai auga ir saulėtose vietose ir pavėsyje. Mėgsta augti pakelėse. Dauginasi kero dalimis arba auginiais.

Žiemės gydančiąsias savybes žinojo jau romėnai. 2 praėjusio amžiaus šimtmetyje romėnų rašytojas Apulėjus rašė, kad žiemę reikia vartoti  nuo apsėdimų, gyvačių ir laukinių žvėrių įkandimų. Jis buvo aprašęs visą jos rinkimo ritualą. Pasak jo, žiemę reikia rauti kai mėnulis yra 9 naktų amžiaus, o ją raunant reikia jos prašyti apsaugos nuo nuodų ir vandens bei  turto.
Augalas yra nuodingas ir pavojingas, todėl prieš vartojant žiemes gydymui yra  būtina pasitarti su gydytoju.

Panašiais gydymo tikslais yra naudojamos ir augalo giminatės- didžioji žiemė  (V. major) ir Madagaskaro žiemė (V. rosea).

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra  renkama antžeminė augalo dalis  – žolė. Ji renkama pavasarį, prieš pat pradedant žydėjimą, nes tuomet  ji turi daugiausiai alkaloidų. Surinkta žolė yra džiovinama  plačiai paskleidus plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Lapus geriausia yra džiovinti lauke ir paskui nukulti nuo stiebų. Tinkamai sudžiovintas augalas išlieka žalias, būna kartoko, nemalonaus skonio, bekvapis.

Veikliosios medžiagos

Mažojoje žiemėje yra aptikta maždaug  7% indolo alkaloidų, įskaitant vinkaminą, vinciną ir vinkamininą, izovinkaminą, vinkozidą. Taip pat yra bisindolo alkaloido vinkarubino, bei sutraukiančių medžiagų- taninų. Alkaloidų mažosios žiemės lapuose yra priskaičiuojama bene 20 rūšių. Augalo lapuose yra vitaminų- vitamino C, beta karoteno, rutino, fitosterolių, organinių rūgščių (ursolo, izovalerijono, skruzdžių, gintaro, propijono), Aptikta žiemės lapuose ir flobafeno, taip pat mineralinių medžiagų ir kartumynų. Veiklieji augalo alkaloidai- vinkaminas- skatina galvos smegenų kraujotaką ir mažina arterinį kraujospūdį.

Naudojimas medicinoje

Mažosios žiemės preparatai naudojami smegenų aterosklerozės bei silpnaprotystės gydymui bei kraujotakos gerinimui. Žiemės lapai pasižymi sutraukiančiomis savybėmis, todėl tradiciškai vartoti kraujavimų stabdymui, taip pat kraujui sutirštinti, ypač esant gausiam kraujavimui mėnesinių metu. Naudota žiemė ir burnai skalauti kai skauda gerklė, kraujuoja dantenos ar esant burnos išopėjimams,  bei kraujuojant iš nosies. Gydomųjų savybių turinčios mažosios žiemės yra naudojamos liaudies medicinoje. Liaudies medicinoje naudota arteriniam kraujospūdžiui mažinti, kraujavimams iš gimdos ar žarnyno stabdyti, kvėpavimo takų uždegimų bei viduriavimo gydymui.
Patiems gydytis šiuo augalu nederėtų, nes mažoji žiemė yra nuodingas augalas. Jeigu jau jūs  nutarėte ją vartoti   gydomaisiais tikslais, tai prieš tai  būtinai pasitarkite su gydytoju.

Pašalinis žiemės poveikis

Augalas mažai ištyrinėtas, duomenų nėra.

Žiemės  sąveika su kitais vaistais

Nežinoma.

Kada mažosios žiemės preparatų vartoti negalima

  • Nėštumo metu ir maitinant krūtimi
  • Augalas nuodingas, todėl prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.
Šliaužiančios žiemės vartojimo formos

Vaistiniai preparatai – iš žiemės yra išskirtas alkaloidas vinakminas, kuris yra vartojamas tabletėmis ir 5% tirpalu ampulėse.

Medicininiams tikslams dar gali būti ruošiami šliaužiančiosios žiemės užpilai. Gydymui taip pat dažnai naudojami vaistažolių mišiniai su snapučiu ir vaistine dirvuole.

Mažosios žiemės užpilo ruošimas

1 arbatinis šaukštelis džiovintos žolės yra užpilamas 1 stikline verdančio vandens ir  paliekama 10-15 min., kad pritrauktų. Rekomenduojama gerti 3 kartus per dieną.

Gydymui  taip pat dažnai naudojami vaistažolių mišiniai su snapučiu ir vaistine dirvuole.

Liaudiški receptai su mažąja žieme

Mažosios žiemės nuoviras

Paimti  emaliuotą indą ir į jį  įpilti stiklinę verdančio vandens, įberti vieną valgomąjį šaukštą džiovintos smulkintos žolės, sandariai uždengti ir pusvalandį pavirinti. Paskui leisti atvėsti 10 minučių ir nukošti. Vartoti 3 kartus per dieną, prieš valgį, po vieną valgomąjį šaukštą.

Daugiau skaitykite

  • Karklavijas – Karklavijas – Solanum dulcamara –Common Nightshade, Bittersweet, […]
  • Žalioji rūta – Žalioji rūta – Ruta graveolens – Common Rue, Garden Rue, German Rue, […]
  • Didžiažiedis naktenis – Didžiažiedis naktenis – Selenicereus grandiflorus –  Nakties […]
  • Ugniažolė didžioji – Ugniažolė didžioji – Chelidonium majus – Ugniažolė, akių žolė, […]
  • Nariuotasis bervidis – Nariuotasis bervidis – Scrophularia nodosa –liaukų žolės, […]
  • Rožinė žiemė – Rožinė žiemė   – Vinca rosea, Catharanthus roseus – […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *