Vaistinė kraujalakė

Vaistinė kraujalakė ir jos gydomosios savybės

Augalas – Vaistinė kraujalakė

Lotyniškas pavadinimas – Sanguisorba officinalis

Sinonimai – sravanosė, Poterium officinalis, Greater Burnet,  Garden Burnet, Grand Boucage, Grand Burnet, Grande Pimprenelle, Pimpinela Mayor, Poterium officinale, Sanguisorba, Sanguisorba carnea, Sanguisorba officinalis, Sanguisorba polygama, Sanguisorbe Officinale, Zi Yu.

Šeima – erškėtinių (Rosaceae)

Augalo aprašymas

Vaistinė kraujalakė yra  daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 30–100 centimetrų aukščio. Jos stiebas  yra storas, šakniastiebis yra sumedėjęs, gali siekti iki 12 centimetrų ilgio. Ant kotelio gali būti 13 lapelių. Vaistinė kraujalakė žydi purpurinės  spalvos  žiedais. Augalo žydėjimo periodas birželio–rugpjūčio mėnesiai.  Sėklos subręsta rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Mėgsta augti pievose, pakelėse, pamiškėse, drėgnuose išretėjusiuose miškuose. Vaistinė kraujalakė dauginasi sėklomis, kurios pačios ir pasisėja.  Kraujalakės yra išplitusios visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijos vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje nėra retos. Kai kuriose šalyse yra auginamos pašarui.Nuo senovės vaistinė kraujalakė buvo naudojama maistui bei kraujavimo stabdymui.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra naudojama kraujalakės žolė ir jos šaknys. Žolė yra pjaunama augalo žydėjimo metu. Nupjautą kraujalakės žolę yra patariama išdžiovinti šešėlyje ir laikyti gerai vėdinamoje patalpoje. Šaknys įprastai yra kasamos rugsėjo mėnesį. Iškastos šaknys yra  supjaustomos 10–15 centimetrų ilgio gabalėliais ir džiovinamos pastogėje, palėpėje arba apšildomoje džiovykloje. Išdžiuvusių ir ne plonesnių kaip 2 centimetrų šakniastiebių paviršius turi išlikti rusvas, o vidus – gelsvas, silpno kvapo, tačiau aitraus skonio.

Vaistinės kraujalakės šaknis gali būti valgoma. Virtos vaistinės kraujalakės šaknys gali būti valgomos kartu su mėsos patiekalais. Vakarų Europos kraštuose ji taip pat buvo naudojama alaus gamybai. Mongolijoje vaistinės kraujalakės lapai ir šaknys tebėra vartojami arbatos ruošimui.

Jaunus vaistinės kraujalakės lapus neretai naudoja konservų gamyboje. Jais galima gardinti daržovių salotas, sriubas, pomidorų, kiaušinių ir žuvų patiekalus, gėrimus ir kokteilius bei actą.

Vaistinė kraujalakė taip pat  yra vertingas pašarinis augalas.

Veikliosios medžiagos

Vaistinės kraujalakės šaknyse yra rauginių medžiagų- taninų. Daugiausia yra sangvisorbinės rūgšties, taip pat  galinės, elaginės ir oksalo rūgščių, bei kitų  pirogalinės grupės rauginių medžiagų. Rasta joje ir dilaktono ( fenolinės rūgšties), taip pat saponinų, dažinių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamino C, karotino, dervų. Lapuose yra daug vitamino C.

Naudojimas medicinoje

Vaistinės kraujalakės  naudojimo indikacijos išliko nepasikeitusios bene kelis šimtus metų. Augalas naudojamas kraujavimo stabdymui- ypač kai kraujuojama iš gimdos ar iš virškinamojo trakto. Išoriškai kraujalakės tepalai gali būti tepami ant hemorojinių mazgų, nudegimų, žaizdų, venų varikozės  ir egzemos pažeistų odos vietų.

Vaistinės kraujalakės veikliosios medžiagos pasižymi stipriai sutraukiančiu poveikiu. Todėl ji gali būti naudojama viduriavimo ir dizenterijos gydymui, taip pat gali būti pasitelkiama opinio kolito gydymui, ypač jeigu yra kraujuojama.

Kinų tyrinėtojai teigia, kad antžeminės augalo dalies preparatai veikia stipriau nei iš jų išskirti taninai. Egzemos gydymui dažniausiai yra naudojama kraujalakės šaknies ir vazelino tepalas.

Pašalinis vaistinės kraujalakės poveikis

Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Vaistinės kraujalakės sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Kada vaistinės kraujalakės preparatų vartoti negalima

Vaistinės kraujalakės preparatų nepatariama vartoti moterims nėštumo metu.

Vaistinės kraujalakės preparatų nepatariama vartoti alergiškiems erškėtinių šeimos augalams asmenims.

Liaudiški receptai su vaistine kraujalake

Kraujalakės nuoviras dantenų skalavimui

Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų vaistinės kraujalakės šaknų užpilti 250 mililitrų vandens ir pavirinti ant mažos ugnies 30 minučių. Palikti pritraukti 2 valandas, po to nuovirą nukošti.
Šį antpilą taip pat siūloma gerti esant gausioms mėnesinėms, padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, taip pat esant nerimui, baimėms. Įprastai yra geriama po po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Sergantiems skorbutu bei dantenų uždegimu burną taip pat patariama skalauti šiuo vaistinės kraujalakės nuoviru.

Kraujalakės nuoviras prieš hemorojų

Paruošti nuovirą kaip aprašyta anksčiau ir naudoti jį sėdimosioms vonelėms. Vonelės trukmė-  10 minučių.

Kraujalakės nuoviras egzemos gydymui 

2 valgomuosius šaukštus susmulkintų vaistinės kraujalakės šaknų užpilti 1 litru vandens ir virinti apie pusę valandos, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to nuovirą nukoškite.
Šį nuovirą sergantiems uždegiminėmis odos ligomis patariama naudoti gydomiesiems kompresams.

3 arbatinius šaukštelius vaistinės kraujalakės sausos žolės užpilkite puse litro šalto vandens, leisti  nusistovėti 8 valandas, po to nukošti.
Geriama įprastai po 4 kartus per dieną, prieš valgį, mažais gurkšneliais po 50 mililitrų.

Daugiau skaitykite

  • Vaistinė ožragė – Vaistinė ramunė – Trigonella foenum-graecum –  Fenugreek, […]
  • Vaistinė notra – Vaistinė notra – Stachys officinalis – Betony,  Bétoine, Betónica, […]
  • Žvaginė trikertė – Žvaginė trikertė – Capsella bursa-pastoris – badakruopė, […]
  • Arabinė akacija – Arabinė akacija –Acacia nilotica, L. – acacia arabica, babul, Acacia […]
  • Ugniažolė didžioji – Ugniažolė didžioji – Chelidonium majus – Ugniažolė, akių žolė, […]
  • Nariuotasis bervidis – Nariuotasis bervidis – Scrophularia nodosa –liaukų žolės, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *