Juodoji drignė

Juodoji drignė ir jos gydomosios savybės

Augalas – Juodoji drignė

Lotyniškas pavadinimas – Hyoscyamus niger L.

Sinonimai – drignis, drigniažolė, durnažolė, miegažolė, Black henbane, henbane, common henbane, belene, stinking roger, hyoscyamus, hog’s-bean, Jupiter’s-bean, symphonica, cassilata, cassilago, deus caballinus, Beleño, Careillade, Devil’s Eye, Fetid Nightshade, Fève à Cochons, Hen Bell, Herbe aux Engelures, Hog Bean, Hyoscyami Folium, Hyoscyamus niger, Jupiter’s Bean, Jusquiame, Jusquiame Noire, Khurasani-Ajavayan, Parasigaya, Poison Tobacco, Potelée, Stinking Nightshade, Tue Poule, белена черная

Šeima –Bulviniai (Solanaceae)

Augalo aprašymas

Juodoji drignė yra nuodingas dvimetis, 30-120 cm aukščio, nemalonaus kvapo, lipnus, žolinis augalas.  Jos šaknis yra stora, iki 2-3 cm skersmens, statmena, šakota, sustorėjusiu šaknies kakleliu. Drignės stiebas yra stačias, šakotas, storas, tvirtas. Lapai pražanginiai, minkšti, jų viršutinė pusė tamsiai, o apatinė šviesiai žalia. Apatiniai augalo lapai kotuoti, pailgai kiaušiniški, plunksniškai skiautėti; stiebiniai lapai 8-20 cm ilgio, 4-11 cm pločio, į viršų palaipsniui mažėjantys, ištęstai kiaušiniški, nusmailėję, plačiu pleištišku pagrindu, skiautėti arba stambiai dantyti. Lapkočiai yra platūs, plokšti, pusiau apkabinantys stiebą. Stiebas ir lapai apaugę lipniais, pasišiaušusiais plaukeliais. Žiedai yra gelsvos spalvos, su violetinėmis gyslelėmis ir išsidėstę stiebo viršūnėje. Žiedkočiai 2-8 mm ilgio. Suaugusi vainikėlio dalis violetinė. Vaisius – dvilizdė, daugiasėklė, 11-12 mm ilgio dėžutė. Sėklos rudai pilkos, 1,5 mm ilgio, korėtu paviršiumi. Žydi birželį-spalį. Sėklos sunoksta liepą-spalį.

Drignės auga  šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse, panamėse, pakrantėse ir kartais laukuose. Ją galima ir auginti. Randama visoje Lietuvoje. Drignės tėvynė yra neaiški. Išplitusi ji visoje Europpke ir Azijoje bei abiejų Amerikų žemynuose. Senovėje Europoje auginta gydymo tikslais. Apie gydomąsias drignės galias žinojo jau senovės Babilono gyventojai. Egiptietiškame Ebero papiruse prieš 1500 metų buvo rašoma, jog drignę reikia rūkyti, kad nuraminti dantų skausmus. Senovės graikai tikėjo, kad mirusieji atvykę į Hado karalystę dėvėdavo drignių vainkus. I amžiaus gydytojas Dioskoridas rašė, jog drginės gydo nemigą, kosulį, kraujavimus iš gimdos, akių skausmus, podagrą ir bet kokios kilmės skausmą. Jis rašė, kad surinktas drignes reikia suvartoti per 1 metus. kitaip jos praranda gydomąsias galias. Viduramžiais drignė buvo vadinama dentaria ir naudota dantų skausmams malšinti. Drignės preparatai suteikia lengvumo jausmą ir buvo viena iš pagrindinių viduramžiais gamintų „skraidomųjų“ tepalų sudedamųjų dalių.

Naudojamos augalo dalys

Vaistinei žaliavai  yra vartojami drignės lapai (Hyoscyami folia), rečiau lapuotos augalo viršūnės (Hyoscyami herba), kartais ir sėklos, kuriuos yra ypač nuodingos. Pirmaisiais augalo gyvenimo metais lapų derlius  yra nuimamas vasaros pabaigoje, kai lapai jau nebeauga. Antraisiais metais lapai yra skinami žydėjimo pradžioje arba vaisių mezgimosi laikotarpiu. Lapai turi būti skinami tik  sausu oru, apsaugai naudojant pirštines ir akinius. Lapai yra džiovinami tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia palėpėje su skardiniu stogu. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 160-180 g sausų. Augalas labai nuodingas, todėl žaliava laikoma sandariuose induose atskiroje tamsioje patalpoje. Paruoštą žaliavą galima vartoti 2 metus.

 

Veikliosios medžiagos

Visose drignės  augalo dalyse yra alkaloidų . Pagrindiniai jų yra hiosciaminas, hioscinas, atropinas, skopolaminas. Šaknyse  jų yra 0,15-0,18%, lapuose – iki 0,10%, stiebuose – apie 0,02%, sėklose – 0,06-0,10%. Hioscinas ir hiosciaminas yra ir durnaropės sudėtyje, tačiau drignėse jo yra daugiau, kuo ir aiškinamas jos didesnis raminantis poveikis.  Aptikta drignėse  ir  glikozidų: hioscipikrino, hioscerino ir hioscirezino, taip pat cholino, vitamino C, organinių rūgščių ir nedidelis eterinio aliejaus kiekis. Sėklose yra iki 34% riebalų.

Naudojimas medicinoje

Drignės vaistiniai preparatai yra  vartojami lygiųjų raumenų spazmams raminti (tiesiosios žarnos, gimdos kaklelio, šlapimo kanalo ir kt.). Jos lapai dedami į antiastminės arbatos mišinį, o alkaloidai – į  vaisto aerono sudėtį. Iš drignės  lapų gautas aliejus vartojamas įtrynimams, esant reumatiniams ir neuralginiams skausmams, podagrai.

Iš drignės alkaloidų medicinoje plačiausiai yra  vartojamas atropinas. Jis sumažina seilių, prakaito, ašarų ir riebalinių liaukų sekreciją, išplečia vyzdį. Atropinas yra vartojamas, sergant bronchine astma, opalige su žarnyno spazmais, akių ligomis.  Skopolaminas, esantis drignėse slopina centrinę nervų sistemą. Jis yra  vartojamas skausmams malšinti gimdymo metu, sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis.

Šiai dienai drignės yra vertinamos kaip raminantis ir skausmą malšinantis preparatas. Tradiciškai jos vartotos inkstų akmenligės priepuolių gydymui, taip pat esant stipriems žarnų spazmams. Drignės vartotos ir Parkinsono ligos gydymui, ypač esant stipriam tremorui. Naudotos ir astmos, bei bronchito, taip pat sėdmeninio nervo neuralgijos ir reumatinių sąnarių skausmų gydymui. Drignės kartais dedama į sąnarių tryinimui ir nuskausminimui skirtus tepalus.

Hioscino dedama į jūrligės simptomatikai malšinti skirtus preparatus, jis taip pat naudojamas prieš operaciniam paruošimui.

Drignes taip pat rūko Afrikos klajokliai beduinai dantų skausmų malšinimui. Kartais liaudies medicinoje drignių aliejumi trinami išvešėję randai.

Pašalinis juodosios drignės poveikis

Drignės sukelia širdies ritmo sutrikimus, tachikardiją, pablogina sergančiųjų širdies nepakankamumu būklę.

Drignių preparatai sukelia vidurių užkietėjimą, karščiavimą, sulaiko šlapimą, rėmens graužimą, žarnų parezę ir paralyžių.

Drignės didina akispūdį ir gali sukelti uždaro kampo glaukomos priepuolį, pabloginti sergančiųjų Dauno sindromu būklę,

 

Juodosios drignės sąveika su kitais vaistais

Juodosios drignės preparatai sąveikauja su anticholinerginiais ir antihistamininiais preparatais bei antidepresantais. Nevarotini kartu.

Kada juodosios drignės preparatų vartoti negalima

Augalas labai nuodingas, todėl drignės preparatus turi skirti tik patyręs fitoterapeutas. Juos draudžiama vartoti į vidų sergant širdies ligomis.

Drignė didina akispūdį.

Drignės preparatų negali vartoti nėščios bei maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.

 

Daugiau skaitykite

  • Taukė vaistinė – Taukė vaistinė – Symphytum officinale – agurkinė, bitutės sūpuoklės, devynių […]
  • Nariuotasis bervidis – Nariuotasis bervidis – Scrophularia nodosa –liaukų žolės, […]
  • Paprastoji durnaropė – Paprastoji durnaropė – Datura stramonium – čertropė, dygžolė, […]
  • Ugniažolė didžioji – Ugniažolė didžioji – Chelidonium majus – Ugniažolė, akių žolė, […]
  • Karklavijas – Karklavijas – Solanum dulcamara –Common Nightshade, Bittersweet, […]
  • Vaistinė baltašaknė – Vaistinė baltašaknė – Polygonatum odoratum (Mill.) Druce, Plygonum […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *