Verbena vaistinė

Verbena vaistinė ir jos gydomosios savybės

Augalas – Verbena vaistinė

Lotyniškas pavadinimas – Verbena officinalis

Sinonimai – Geležinė žolė, Blue Vervain, American Vervain, Common Verbena, Common Vervain, Eisenkraut, Enchanter’s Plant, Enchanter’s Herb, European Vervain, Herb of Grace, Herb of the Cross, Herba Verbenae, Herba Veneris, Herbe aux Enchantements, Herbe du Foie, Herbe Sacrée, Herbe aux Sorciers, Herbe à Tous les Maux, Herbe du Sang, Herbe de Vénus,  Holy Herb, Holywort, Juno’s Tears, Ma Bian Cao, Pigeon’s Grass, Grass Purvain, Pigeonweed, Simpler’s Joy, Traveller’s Joy, Turkey Grass, Veine de Vénus, Verbenae Herba, Verbena officinalis, Vervain, Verveine, Verveine Commune, Verveine des Champs, Verveine Officinale, Wild Hyssop, Yerba de Santa Ana.

Šeima –Verbeniniai (Verbenaceae)

Augalo aprašymas
Vaistinė verbena  yra daugiametis žolinis augalas, užaugantis  iki 30–70 centimetrų aukščio . Vaistinės verbenos lapai yra pailgi, kiaušinio formos, 4–9 centimetrų ilgio bei 1–5 centimetrų pločio, plaukuoti.  Verbenos žiedai yra smulkūs, su penkiais žiedlapiais. Dažniausiai mėlyni, bet nereti ir balti, rausvi, purpuriniai. Verbenos žydi birželio ir liepos mėnesiais, o jų vaisiai prinoksta rugsėjo mėnesį. Vaistinė verbena jautri šalčiams: –12 –15 laipsnių temperatūroje jos antžeminė dalis iššąla. Verbenos  tėvynė yra Viduržiemio jūros baseinas ir Šiaurės Afrika. Tačiau augalas yra labai išplitęs ir šiuo metu daugiausia yra auginamas Šiaurės ir Lotynų Amerikos šalyse, Azijoje(Japonijoje) ir PietųEuropoje. Sodybose auginama ne tik vaistinė, bet ir citrininė verbena. Šiaurės Amerikoje auga vietinė verbenos rūšys- V. hastata, kuri taip pat yra naudojama gydymo tikslais.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra renkama verbenos žolė ir žiedai. Taip pat yra ruošiamas eterinis aliejus. Vaistinės verbenos eterinis aliejus yra skaidrus, gelsvos spalvos, specifinio citrinų kvapo. Verbenos eterinis aliejus yra naudojamas parfumerijoje, kosmetikoje bei maisto pramonėje – iš jo yra ruošiamos vaistinės esencijos.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse bei JAV vaistinės verbenos lapai, žiedai bei jauni ūgliai yra naudojami maistui. Jais gardinami saldieji  patiekalai: drebučiai bei džemai.
Kai kuriose šalyse vaistinės ir citrininės verbenos lapai plikomi arbatai. Džiovintos verbenos lapų milteliai taip pat buvo naudojami kaip dantų priežiūros priemonė- jie buvo naudojami dantims valyti.

Verbenos gydomosios galios buvo žinomos jau Antikos laikais.  Garsusis senovės gydytojas Avicena vaistinės verbenos žolės tvarsčiais su actu gydė ilgai negyjančias odos žaizdas. 1 amžiuje Dioskoridas vadino verbeną visas ligas gydančiu augalu. Viduramžiais verbenos šakelę paprastai nešiodavosi su savimi, kad prisišauktų laimę. Senovėje druidai verbeną laikė šventa  žole ir naudojo ją religinėms apeigoms. Verbenos pavadinimas yra kilęs iš senovės keltų žodžio  „ferfaen“, kuris reiškia – išvaryti akmenis. Senovėje sergančius odos ligomis vaikus maudydavo vaistinės verbenos nuoviro vonioje, taip pat pasitelkdavo verbeną mėnesinių ciklui sureguliuoti. Kinijoje buvo mėgiamos tonizuojančios ir virškinimą pagerinančios verbenos savybės. Gydymui buvo naudojamos tiek šviežios, tiek džiovintos verbenos. Tikima, jog verbena padeda atgauti jėgas, sumažinti įtampą ir pagerina virškinimą.

Veikliosios medžiagos

Pagrindinės verbenos veikliosios medžiagos yra kartieji iridoidai ( verbeninas, verbenalinas), taip pat eteriniai aliejai, alkaloidai, triterpenai ( beta- sisterolis) ir flavonoidai.
Verbenose yra aptikta rauginių medžiagų- taninų. Taip pat yra daug flvonoidų, iš kurių pagrindinis yra lutelolino 7-digliukuronidas, taip pat glikozidų ( verbenalino, hastatozido, verbenino). Gausu jose ir eterinių aliejų (geraniolio, limoneno, verbenono, kamparo) bei vitamino K. Verbenos lapuose yra aptikta adenozido ir beta karoteno bei kartumynų. Verbenos šaknyse ir stiebuose yra aptikta stachiozės. Pagrindiniai veiklieji verbenos glikozidai yra iridoidas ir secoiridoidas, taip pat verbenalinas, hastatozidas ir verbenozidai A ir B. Taip pat joje aptikta ir fenilpropanoidinių glikozidų- verbakozido. Yra verbenose ir flavonoidų – kemferolio, apigenino, kvercetolio ir izoharmetino. Taip pat yra išskirta ir triterpenoidų, ursolinės rūgšties darinių.

Vartojamas didelėmis dozėmis verbenų glikozidas verbeninas skatina pieno išskyrimą. Mažos jo dozės slopina simpatinių nervų galūnėles širdyje, kraujagyslės, žarnyne bei seilių liaukose. Verbenos žolė taip pat veikia priešuždegimiškai.

Šiai dienai yra laikoma, jog verbena švelniai ramina nervų sistemą, veikia tonizuojančiai, yra nestiprus kartumynas ir lengvas antidepresantas.

Tyrimais nustatyta, jog verbenoms būdingas estrogeninis ir progestogeninis aktyvumas. Jos taip pat skatina gimdos raumens susitraukimus bei pieno gamybą.

Laboratoriniai tyrimai patvirtino, jog verbenose yra priešuždegimiškai veikiančių medžiagų. Taip pat gali būti, jog verbenos pasižymi antivirusiniu bei kepenis apsaugančiu poveikiu.
Verbenos kartumynai didelėmis dozėmis vartojami gali sukelti vėmimą ir paskatinti gimdos susitraukimus.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai verbenomis gydyta anemija, bronchitai, peršalimo ligos, pilvo spazmai, dizurija, egzema, edemos, karščiavimai, hemorojus, nemiga, inkstų akmenligė, maliarija, neuralgijos, akių skausmai, sausas kosulys, plaučių ir sąnarių uždegimai, augliai, spengimas ausyse, opos ir gimdos susirgimai. Verbena naudota skausmams malšinti, kirminams varyti, taip pat kaip prakaitą ir šlapimą varanti priemonė, vėmimui sukelti, atsikosėjimui palengvinti bei potencijai skatinti. Klinikinių tyrimų šiuo atveju atlikta nedaug.

Yra pastebėta, jog tonikai su verbenomis padeda sureguliuoti virškinimo organų darbą, pagerina maisto medžiagų įsisavinimą.

Verbenos taip pat padeda atgauti jėgas po ilgai trukusios nervinės įtampos ar esant nerviniam išsekimui. Jos pasižymi švelniu raminnačiu poveikiu, tinka gydant nerimą ar nervinį išsekimą.  Verbenos nuo seno mėgstamos kaip jėgas atstatanti priemonė po ilgos ir sunkios ligos.

Verbenų preparatai taip pat mažina galvos skausmus. Tradicinėje kinų medicinoje verbenos yra naudojamos migreninių galvos skausmų gydymui, ypač jeigu jie yra susiję su mėnesinių ciklu.

Verbenomis taip pat gydoma gelta, tulžies pūslės akmengligė, astma, nemiga, premenstruacinis sindromas, karščiavimai ir peršalimo ligos.

Verbenos naudojimas inkstų akmenligei gydyti šiai dienai nepasiteisno, nes yra efektyvesnių priemonių.

Šiuolaikinėje medicinoje verbenos preparatai yra naudojami sinusitų gydymui. Dažniausiai čia verbenos ištrauka yra derinama kartu su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Verbenos yra ir slogai gydyti skirtų preparatų sudėtyje  (SinuComp®, Sinupret®).  Pastarieji  preparatai taip pat pasižymi nestipriu antivirusiniu poveikiu ir veikia paragripo virusus. Verbena taip pat naudojama kaip raminantis vaistas nemigos gydymui bei esant nedidelio nerimo simptomatikai.

Vietiškai naudojami verbenos lapų tepalai pasižymi vietiniu nuskausminančiu ir priešuždegiminiu poveikiu, kas buvo įrodyta tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais. Verbenos ekstraktai taip pat veikia kaip antioksidantai bei  slopina grybelių augimą. Verbenose esantys triterpenoidai citotoksiškai veikia žmogaus hepatomos ląsteles.

Verbenos nereikėtų painioti su panašiu augalu- Citrinine aloyzija (Aloysia citrodora Palau)- tai yra visiškai skirtingas augalas.
Tradicinėje kinų medicinoje verbena yra naudojama „karščio“ slopinimui , detoksikacijai. Ja gydoma stazė, skatinama diurezė ir išvaroma „drėgmė“.

Pašalinis vaistinės verbenos poveikis

FDA klasifikuoja verbeną kaip neaiškaus saugumo vaistažolę. Manoma, jog vartojama įprastinėmis dozėmis, verbena gali būti saugi. Vartojama didelėmis dozėmis verbena slopina CNS, gali sukelti kloninius ir toninius traukulius, stuporą ir paralyžius. Verbena taip pat gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.

Išleidimo formos ir dozavimas

Yra išleidžiamos verbenos žolės kapsulės ( po360 mg),  taip pat džiovinti verbenos lapai, skystos ištraukos bei arbata. Kinijoje būna džiovintos verbenos pudros, skirtos dantų priežiūrai.

Verbenos ištrauka: 60g verbenos žolės užpilama 1 litru verdančio vandens ir geriama po  3/4 puodelio (150 ml) kasdien, ypač po sunkių pietų.Vartojama esant vidurių užkietėjimams ar žarnyno spazmams, taip pat padeda geriau virškinti.

Verbenos kapsulės – 360 mg kapsulė geriama prieš miegą, kaip raminanti priemonė.

Verbenos tinktūra: 1/2 arbatinio šaukštelio tinktūros skiedžiama stikline vandens ir geriama 3x per dieną kaip raminanti priemonė.

Vaistinės verbenos sąveika su kitais vaistais

Verbena gali sutrikdyti geležies preparatų įsisavinimą žarnyne. Kartu nevartotina.

Verbena taip pat gali sąveikauti su vitamino K preparatais ir kraujo krešėjimą reguliuojančiais preparatais. Vartojant kartu yra būtina sekti INR.

Kada vaistinės verbenos preparatų vartoti negalima

Vaistinės verbenos preparatų negali vartoti nėščios. Atsargiai juos turėtų vartoti ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.
Verbenos preparatus atsargiai turėtų vartoti asmenys, kuriems jau yra nustatyti alerginiai susirgimai, astma ar kitos kvėpvimo sistemos ligos.

Didelės verbenos preparatų dozės gali skatinti traukulius. Atsargumo dėlei verbenos nereikėtų vartoti sergantiesiems epilepsija.

Daugiau skaitykite

  • Vanilė kvapioji – Vanilė kvapioji – Vanilla planifolia – paprastoji vanilė, Burbono […]
  • Žvaigždanyžis tikrasis – Žvaigždanyžis tikrasis, Badijonas – Illicium verum – Ba Jiao Hui […]
  • Geltonasis gencijonas – Geltonasis gencijonas – Gentiana lutea L. – ancijosnas, kartėlė, […]
  • Trūkažolė paprastoji – Trūkažolė paprastoji – Cichorium intybus – bambažolė, cichorija, cikorija, […]
  • Citrinvytis kininis – Kininis citrinvytis –Schizandra chinensis –Citrinvytis kininis, Bac Ngu […]
  • Ginkmedis dviskiautis – Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba –Maidenhair tree, Abricot […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *