Drebulė

Drebulė ir jos gydomosios savybės

Augalas – Populus tremula

Lotyniškas pavadinimas – Populus tremula

Sinonimai –Paprastoji tuopa, epušė,Álamo Temblón, American Aspen, European Aspen, Peuplier Faux-Tremble, Populi Cortex, Populi Folium, Populus tremuloides, Populus tremula, Quaking Aspen, Trembling Aspen, Zitter-Pappel

ŠeimaGluosninių( Salicaceae Mirb.)

Augalo aprašymas

Drebulė yra aukštas lapuotas medis, išaugantis  iki 35 m aukščio. Jos lapai yra ilgakočiai, neskiautėti, apskriti, kai kurie beveik trikampiški, banguotai dantyti, dažniausiai pliki, su ilgais lapkočiais. Drebulės lapai juda nuo lengviausio vėjelio pūstelėjimo.  Drebulės žievė iš pradžių lygi, pilka arba pilkai žalia, vėliau, augalui senstant, žemutinėje liemens dalyje  ji sueižėja, pajousta. Jaunos drebulės šakelės yra plikos.  Žydi drebulės kovo–balandžio mėnesiais, sprogstant lapams. Pumpurai yra lipnūs, viršūniniai, iš pradžių plaukuoti, vėliau visiškai pliki. Vaisiai – žirginiuose susitelkusios rudos sausos dėžutės, kuriose daug smulkių sėklyčių.
Populus L. genties augalai lietuviškai yra vadinami tuopomis, išskyrus P. tremula L. – ji yra vadinama drebule. Drebulės  nuo seno buvo sodinamos prie sodybų, pakelėse. Savaime jos auga miškuose, kartais sudaro drebulynus. Lietuvoje yra dažnas, šviesiamėgis medis.

Naudojamos augalo dalys

Vaistams gaminti  gali būti naudojama drebulių žievė, jų lapai ar pumpurai. Drebulių pumpurai  yra renkami anksti pavasarį – kovo–balandžio mėnesiais, kol pradės sprogti. Nuo šakų yra nuskabomi lapiniai pumpurai. Žiediniai pumpurai  vaistams ruošti  netinka. Lapiniai pumpurai yra mažesni už žiedinius, pailgi, minkštesni, stipriau laikosi prie šakelių. Ant šakučių dažnai būna keletas žiedinių, o tarp jų, viršūnėje vienas lapinis pumpuras, kurį perlaužus, matyti gelsvi lapeliai su gelsva, kvapia, dervinga medžiaga tarp jų. Drebulių pumpurai yra džiovinami šaltose palėpėse 1–2 mėn. ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 35 °C temperatūroje, dažnai vartant. Gerai išdžiovinti pumpurai spaudžiant tarp pirštų traška, bet nesubyra.  Išdžiūvę pumpurai yra gelsvai rudi, su lipnia, kvapia mase viduje.

Drebulių žievė yra renkama pavasarį — balandžio gegužės mėnesiais- kai aktyviausi būna medžio syvai. Pjaunama lygi jaunas šakeles dengianti žievė.  Ji turi būti  džiovinama gerai prapučiamoje, saulės apšviestoje vietoje, geriausiai paskleista ant drobinio audeklo- kad džiūdama nesupelytų.

Drebulių mediena  taip pat yra naudojama degtukų ir celiuliozės gamybai, stalo indų gamybai, pirtims statyti, malkoms.

Iš drebulių šakelių yra gaminamos vantos pirtims.

Veikliosios medžiagos

Drebulės kaupia salicilo rūgšties junginius. Drebulės pumpuruose taip pat yra apie 6 % eterinio aliejaus, glikozidų (salicinas ir populinas), 0,25 % flavonoidų, rauginių medžiagų, dervų, organinių rūgščių, mineralinių ir antibiotinių medžiagų.

Naudojimas medicinoje

Iš drebulės pumpurų ir žievės yra ruošiami užpilai, nuovirai, spiritinės ištraukos, homeopatiniai preparatai. Jų taip pat yra dedama į sudėtinių priešreumatinių preparatų sudėtį.

Drebulės nuoviras tinka sergantiesiems cukralige, taip pat kirminams varyti, taip pat nuo sąnarių skausmų ir neuralgijų. Verdančiu vandeniu nuplikytą drebulės žievę senovėje  dėdavo ant lūžusių kojų ir rankų kaulų. Liaudies medicina drebulių pumpurais gydo peršalimą, viduriavimą, išoriškai  jais taip pat gydo ir podagrą, reumatą, nudegimus, žaizdas, hemorojų.

Pašalinis drebulės poveikis

Drebulėse daug salicilatų junginių, jie dirgina skrandžio gleivinę ir gali sukelti kraujavimą iš opos.

Drebulės preparatai gali skystinti kraują ir pabloginti sergančiųjų hemofilija ar hipotrombinemija būklę.

Drebulės preparatai gali sukelti podagros priepuolį.

Drebulės preparatai gali pabloginti sergančiųjų kepenų ar inkstų ligomis būklę.

Drebulės sąveika su kitais vaistais

Drebulės preparatai gali sąveikauti su kraujo krešėjimą reguliuojančiais ir priešuždegiminiais vaistais.

Kada drebulės preparatų vartoti negalima

Drebulės preparatų negalima vartoti vaikams, jaunesniems nei 12 metų. Drebulėse yra daug salicilatų, todėl peršalimo atveju ir esant karščiavimui vaikams, kaip ir visi kiti salicilatų junginiai, gali sukelti Reje sindromą .

Drebulės negalima vartoti nėštumo ir žindymo metu, taip pat esant alergijai salicilatams ar kitiems priešuždegiminiams preparatams.

Drebulės negali vartoti  sergantys astma ar alergiški drebulėms asmenys. Nepasitarus su gydytoju  nevartoti kai yra sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija.

Drebulės preparatų negali vartoti sergantys podagra asmenys- nes jie gali sukelti podagros priepuolį kaip ir aspirinas.

Drebulės preparatų neturėtų vartoti turintieji kraujo krešėjimo sutrikimų ir sergantys hipotrombinemija.

Atsargiai drebulės preparatus turėtų vartoti sergantieji cukralige,- nes jie gali mažinti cukraus kiekį kraujuje.

Liaudiški receptai su drebulėm

Drebulių pumpurų užpilas

1 arb. šaukšteliį drebulių pumpurų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir leisti pritraukti 45–60 min. Po to nukošti. Geriama po 1–2 valg. šaukštus 5–6 kartus per dieną esant peršalimui.

Drebulės žievės nuoviras

Valgomąjį šaukštą drebulės žievės  užplikyti 2 stiklinėmis vandens ir pavirinti apie 30 minučių. Geriamas prieš valgį ( tik gydytojui leidus ) po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.