Chlamidiozė

Chlamidiozė- tyrimo ir diagnostikos būdai

Antikuniai pries chlamidijasSinonimai – Chlamidiozės diagnostika

Tyrimo reikšmė

Chlamidiozę sukelia intraląsteliniai parazitai, priklausantys Chlamidijų grupei. Tai obligatiniai intraparazitai. Ligas gali sukelti Chlamydia psittaci, Chlamydia pneumoniae, and Chlamydia trachomatis. C. psittaci žmonėms ir paukščiams sukelia ligą psitakozę.  C. pneumoniae yra atsakinga už  beveik 10% benruomenėje įgytos pneumonijos atvejų. Chlamidijos yra vienos iš pagrindinių lytiškai plintančių ligų sukėlėjų išsivysčiusiose šalyse. Jos yra venerinės limfogranuliomos sukėlėjos. Šis mikroorganizmas  taip pat sukelia rimtą akių susirgimą vadinamą trachoma. Chalmidojos neretai yra cervicitų, uretritų, epididimitų proktitų sukėlėjai. Šiuo metu teigiama, jog chlamidijos sukelia iki 80% visų lyties takų infekcijų suaugusiesiems ir iki 30% visų naujagimių akių gleivinės ir plaučių uždegimų . Chlamidijomis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, tačiau ligą taip pat gali perduoti motina savo kūdikiui gimdymo metu . Taip užkrėstas naujagimis gali susirgti akių arba plaučių uždegimu. Chamidijomis taip pat galima užsikrėsti ir buitiniu keliu, pvz.  naudojantis svetimais intymios higienos reikmenimis (rankšluosčiais ir pan.). Sergamumas chlamidioze yra dažnesnis jauno amžiaus žmonių tarpe, taip pat tarp asmenų nenaudojančių barjerinės kontracepcijos metodų arba nenaudojančių  jokio kontracepcijos metodo ir  dažnai keičiančių lytinius partnerius arba turinčių keletą  lytinių partnerių vienu metu. Neretai moterys net neįtaria, jog serga šia liga, nes chlamidiozės eiga dažniausiai būna be  jokių simptomų. Jeigu ši infekcija nėra gydoma, moterims gali vystytis dubens uždegiminiai susirgimai, kurie gresia nevaisingumu. Ligos diagnostika yra ir  sudėtinga ir brangi. Dažniausiai tyrimams paimamas mėginys iš šlaplės, gimdos kaklelio ar ar kūdikių akių junginės ir tiriamas mikroskopiškai. Šiuo atveju tiriamos epitelio nuogramdos, nes chlamidijos gyvena tik ląstelių viduje.  Rečiau diagnostikai auginamas ląstelių kultūroje auginamas sukėlėjas,  atliekamos tiesioginės  imunofluorescencijos reakcijos, imunofermentiniai tyrimai arba polimerazės grandininės reakcijos (PGR, PCR). Kadangi išauginti chlamidijų kultūrą yra sunku, paprastai tiriami chlamidijų antigenai.

Verta žinoti
 Amerikiečių Ligų Kontrolės Centras (CDC) rekomenduoja pacientus tirti dėl chlamidiozės esant šioms sąlygoms: 

  • Tyrimas atliekamas visoms seksualiai aktyvioms jaunesnėms nei 20 metų moterims (bent vieną kartą metuose).
  • Moterims virš 20 metų amžiaus jeigu jos turi vieną ir daugiau rizikos faktorių.
  • Rizikos faktoriai yra šie:

   -naujas ar daugelis lytinių partnerių,
   -santykiaujant su kuo nors kas turi keletą lytinių partnerių ir nenaudoja barjerinių kontraceptinių priemonių (prezervatyvų).

  • Visoms moterims, kurioms buvo nustatytas gimdos kaklelio uždegimas.
  • Visoms nėščiosioms.
  • Vyrams,  jeigu juos vargina skausmai šlapinantis (dizurija), esant išskyrų iš varpos, prostatitui arba išangės ir išeinamosios žarnos uždegiminiams reiškiniams.

Pacientes būtina informuoti, jog vartojant peroralines kontraceptines priemones jos nėra apsaugotos nuo chlamidiozės ir kitų lytiškai plintančių ligų.

Norma
  •  Pasėlis, Kultūra : Tyrimas neigiamas
  •  Antikūniai prieš  chlamidiją  : Tyrimas neigiamas
Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo paėmimo tvarka

Kraujo paėmimas antikūnių nustatymui

Imama 7 ml kraujo į raudonu dangteliu  uždengtą mėgintuvėlį .

Medžiagos paėmimas kultūrai  iš akies junginės

Akies plyšys nuvalomas nuo gleivių sausu vatos tamponėliu.

Iš vidinio akies kampo arba apatinės junginės steriliu tamponėliu paimamas mėginėlis ir patalpinamas į maitinamąją terpę  ir transportuojamas tuojau pat.

Medžiagos paėmimas kultūrai iš gimdos kaklelio kanalo

  • Moteris gimdoma ant ginekologinės apžiūros kėdės . Į makštį įvedamas skėtiklis.
  • Gleivės nuo gimdos kaklelio nuvalomos vatos tamponu. Po to į gimdos kaklelio kanalą įvedamas sterilus vatos tamponėlis ir pasukamas iš vienos pusės į kitą.
  • Tamponėlis tuojau pat patalpinamas į maitinamąją terpę ir  tuojau pat transportuojamas į laboratoriją.

Medžiagos paėmimas kultūrai iš šlaplės

  • Vyras paguldomas ant nugaros. Taip daroma norint išvengti vazovagalinės sinkopės, kuri gali ištikti procedūros metu. (Vazovagalinės sinkopės požymiai: hipotenzija, bradikardija, odos blyškumas , gausus prakaitavimas).
  • Šlaplės anga nuvaloma steriliu marlės tamponėliu. Į šlaplę per 2-3 cm įvedamas sterilus kalcio alginate tamponėlis arba sterili bakteriologinė kilputė, kuri pasukama iš vienos pusės į kitą. Mėginys talpinamas į maitinamąją terpę ir kuo greičiau transportuojamas į laboratoriją.

Šlapimo tyrimas

  • Pacientas negali šlapintis 1 valandos bėgyje iki numatomo tyrimo surinkimo laiko.
  • Tyrimui surenkama pirmoji šlapimo porcija. Į sterilų šlapimo rinkimo indą renkama 15 -50 ml šlapimo. Jeigu tyrimas nesiunčiamas į laboratoriją tuojau pat, jis turi būti tuojau pat patalpinamas į  2 – 8°C temperatūros šaldytuvą.
Norma

Neigiamas antikūnių prieš chlamidijas tyrimas tiriant komplemento fiksacijos (CF), IFA ar PCR būdu.

Tyrimo rezultatų vertinimas

  • Teigiamas tyrimas yra sergant chlamidioze. Serologiniai tyrimai negali padėti nustatyti chlamidijų rūšies.
  • Keturis kartus padidėjęs antikūnių kiekis lyginant su pradiniu tyrimu rodo infekciją.
  • Esant psitakozei bus nustatomas padidėjęs antikūnių titras, anamnezėje- kontaktas su paukščiais.
  • Esant limfogranuliomai bus skausmingi ir ištinę kirkšnies limfmazgiai vyrams. Moterims dažniau stebimas vidinių  dubens, perirektalinių limfmazgių padidėjimas bei uždegiminės dubens ligos klinika.
  • Trachomos židinių yra  Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje. Jos diagnozei reikšmingesnis kultūros išskyrimas ir tepinėlio ištyrimas.
  • Nespecifinis antikūnių titro padidėjimas gali būti nustatomas ir sveikiems žmonėms.
Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

Vartojant šiuos vaistus tyrimo rezultatai gali būti klaidingai neigiami: antibiotikai, imunintetą slopinantys vaistai.

Naudota literatūra:

1. F. Fischbach, M.M. Dunning III A Manual of Laboratory and Diagnostic Tests, Lippincot Williams& Willkins
2.Mc Graw-Hill’s Manual of Laboratory & Diagnostic Tests

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *