Limfocitų imunofenotipavimas

Tyrimo pavadinimas- Limfocitų imunofenotipavimas (T ir B limfocitų kiekis)

Tyrimo reikšmė

Limfocitų imunofenotipavimas yra imuninės sistemos būklę išaiškinantis tyrimas. Mūsų imuninę sistemą sudaro dvi gynybos sistemos: humoralinė ir ląstelinė. Pagrindinės ląstelės dalyvaujančios humoraliniame atsake yra kaulų čiulpuose gaminami B  limfocitai.  B ląstelių grupės limfocitai cirkuliuoja kraujo srovėje ir yra neaktyvūs. Kai B limfocitas susiduria su tam tikru mikroorganizmu arba baltymu (kitaip vadinamu antigen), jis pradeda gaminti antikūnius, kurie kitaip yra vadinami imunoglobulinais. Šie imunoglobulinai sujungia antigenus. Antikūniai gali būti gaminami ne tik kelias savaites bet ir net keletą metų. Kraujyje jie paprastai aptinkami per 6 mėnesius nuo susidūrimo su antigenu. Kai organizmas pakartotinai susiduria su tuo pačiu antigenu, kraujyje laisvai cirkuliuojantys antikūniai suriša jį beveik akimirksniu.

T limfocitai yra gaminami čiobrialiaukėje. Tai ląstelės, kurios dalyvauja ląstelinio imuniteto reakcijose. Kai T limfocitas susiduria su tam tikru antigenu, jis užpuola šį antigeną (dažniausiai mikroorganizmą) ir jį sunaikina. Organizmas gamina kelis T ląstelių tipus. Jie yra:

  • Citotoksinės T ląstelės išskiria toksines medžiagas, kurios tiesiogiai tirpdo antigeną. T helperiai yra ląstelės, kurių paviršiuje yra CD4 markeris, stimuliuojantis kitų T ląstelių imuninį atsaką. Šios ląstelės taip pat stimuliuoja humoralinį imuninį atsaką.
  • T supresorių paviršiuje yra CD8 markeris. Šios ląstelės stabdo ir humoralinį ir ląstelinį imuninį atsaką.
  • Atminties ląstelės atsimena gyvenimo eigoje sutiktus antigenus. Šios ląstelės dalyvauja tiesioginio imuninio atsako reakcijose.

T ir B ląstelių skaičius paprastai tiriamas siekiant išsiaiškinti kokia yra paciento imuninės sistemos būklė.

Paprastai tyrimas atliekamas kartu su kitais tyrimais sekant infekuotųjų ŽIV būklę. Limfocitų kiekis mažėja blogėjant imuninės sistemos būklėi. Paprastai T supresorių kiekis išlieka normalus arba gali padidėti. Kai T helperiai (arba CD4) susiduria su ŽIV virusu, jų kiekis pradeda mažėti. Taip vystantis ligai CD4 ląstelių skaičius mažėja, o t supresorių skaičius didėja, dėl ko organizmas nebegali kovoti su infekcijomis.

Šis tyrimas leidžia tiksliai atpažinti blastines ląsteles  (limfoblastus, monoblastus, promielocitusir t.t.), nustatyti CD4+ kiekį AIDS sergantiems asmenims (nuo to gali priklausyti gydymo taktika), įvertinti kamieninių kraujo ląstelelių skaičių(CD34+) , kas yra būtina atliekant kaulų čiulpų transplantaciją ar vertinant paciento būklę po organų persodinimo gydant imunosupresiniais preparatais. Jis taip pat padeda diagnozuoti imunodeficito tipą:  įgimtą ar įgytą ląstelinio tipo imunodeficitą.

Verta žinoti

Potenciali tyrimo komplikacija- infekcija adatos dūrio vietoje. Pacientas turi būti informuotas. Jog būtina stebėti punkcijos vietą dėl infekcijos reiškinių ir tuojau pat kreiptis į gydymo įstaigą esant patinimui, paraudimui, skiriantis skysčiams iš dūrio vietos ar esant karščiavimo reiškiniams.

Norma

  •  Limfocitai:  0.66–4.60 tūkstančiai/μl
  •  B ląstelės : 3–21% (92–392 ląstelės/μl)
  •  T ląstelės : 60–88% (644–2201 ląstelės/μl)
  •  T helperiai  (CD4) : 34–67% (493–1191 ląstelės/μl)
  •  T supresoriai (CD8):  10–42% (182–785 ląstelės/μl)

Limfocitų santykis

  •  T helperių ir T supresorių ląstelių santykis  >1.0
Pasiruošimas tyrimui

Specialus pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 5 ml kraujo į žaliu dangteliu užsukamą mėgintuvėlį (su heparinu).

Tyrimo rezultatų vertinimas
T ląstelės

 1.Padidėjęs T ląstelių kiekis kraujuje yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

  • Greivso liga

 2.Sumažėjęs T ląstelių kiekis kraujuje yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

  • Ūmi virusinė infekcija
  • DeGeorge sindromas
  • ŽIV infekcija
  • Hodžkino liga
  • Padidėjusi AIDS klinikos rizika
  • Padidėjusi rizika susirgti oportunistinėmis infekcijomis
  • Piktybiniai susirgimai
  • Nezelovo sindromas
  • Wiskott-Aldrich sindromas
B ląstelės

 1.Padidėjęs B  ląstelių kiekis kraujuje yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

  • Lėtinė limfoleukemija
  • Sisteminė raudonoji vilkligė

 2. Sumažėjęs B  ląstelių kiekis kraujuje yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

  • IgG, IgA, IgM deficitas
  • Hipogamaglobulinemija
  • Limfomos
  • Daugybinė mielominė liga
  • Nefrotinis sindromas
Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

Tyrimo rezultatai gali keistis  skirtingu  paros metu.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *