Kas yra fizinis augimas?
Fizinis augimas – tai proporcingas ūgio ir svorio didėjimas, bei kūno formų pokyčiai, atsirandantys vaikui augant ir bręstant.
Kaip auga kūdikiai?Kaip auga kūdikiai dažniausiai priklauso nuo to, kaip taisyklingai jie yra maitinami. Greičiausiai kūdikis auga per pirmuosius gyvenimo metus. Per pirmuosius gyvenimo metus jis vidutiniškai paauga apie 25 centimetrais. Per antruosius ir trečiuosius gyvenimo metus vaikų augimo greitis yra maždaug po 10 cm per metus.
Nuo šeštojo gyvenimo mėnesio kūdikio augimui pradeda daryti įtakos augimo hormono kiekis bei genetiniai faktoriai.Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsijungia po maždaug 6 mėnesių amžiaus.
Augimo percentilės labai keičiasi tarp 4 ir 18 gyvenimo mėnesių. Apie 18 gyvenimo mėnesį augimo greitis pradeda nusistovėti.
Kūdikiai, kurie gimė pernelyg maži gestaciniam svoriui, tačiau genetiškai turi polinkį tapti aukštaūgiais dažniausiai patiria augimo šuolį per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius , tačiau po 18 gyvenimo mėnesio jų augimo greitis nusistovi. Jis būna maždaug pastovus iki pat lytinio brendimo pradžios.
Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikis vidutiniškai paauga apie 50% savo ūgio. Per antruosius gyvenimo metus jo ūgis padidėja apie 25% .
Nuo maždaug trijų metų iki lytinio brendimo pradžios vidutinis vaikystės augimo greitis yra maždaug apie 5,5-6,0 cm ( kai kurių autorių duomenims 5,5 -7,0 cm) per metus.
Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, ir augimo greitis svyruoja nedaug.
Kaip vaikui augant keičiasi svoris?Naujagimio ūgis ir svoris priklauso nuo motinos sveikatos būklės ir dažniausiai atspindi tai, kaip vaisius vystėsi gimdoje. Riebalinis audinys sudaro apie 16% naujagimio masės ir iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų paprastai pasiekia apie 22%. Svorio augimas paprastai sulėtėja tarp 2 ir 5 gyvenimo metų. Tačiau svoris vėl pradeda augti greičiau po 5 gyvenimo metų. Tai reiškia, jog po 5 gyvenimo metų didėja ir KMI. Jeigu vaiko svoris pradeda didėti greičiau, jų rizika susirgti nutukimu yra didesnė.
Trejų metų kūdikis turi sverti 3 kartus daugiau nei gimimo metu. Nuo dvejų metų amžiaus vaiko svoris turėtų didėti maždaug po 2-3 kilogramus per metus. Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių augimas?
Berniukų ir mergaičių augimo greitis skiriasi jau nuo pat gimimo. Tačiau didžiausias skirtumas yra paauglystės metu. Mergaitėms augimo šuolis dažniausiai yra stebimas anksčiau, dažniausiai tarp 8 ir 13 metų , o berniukams tarp 10 ir gyvenimo 15 metų . Laikoma jog augimo šuolis mergaitėms vidutiniškai prasideda apie 9 gyvenimo metus o berniukams apie 11 gyvenimo metus. Mergaitės nustoja augti vidutiniškai apie 14 gyvenimo metus, o berniukai paprastai dar auga iki 17 gyvenimo metų .Didžiausią įtaką augimo šuolio sustojimui (ir mergaitėms ir berniukams ) turi hormonas estradiolis. Esant nutukimui, augimo šuolis gali prasidėti greičiau.
Lytinio brendimo laikotarpis paprastai trunka nuo 2 iki 5 metų. Šį augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia augimo hormono ir lytinių hormonų bendras poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms – menstruacijų atsiradimas.
Yra laikoma, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16-17 metus berniukams). Kaip vertinti kūdikio augimą?Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose. Vaiką prižiūrintis gydytojas privalo išmatuoti kūdikio ūgį ir svorį, bei pažymiėti juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Galvutės apimtis paprastai matuojama iki 36 mėnesių amžiaus.
Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas gulimoje padėtyje, o nuo 2 metų – stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Vaikų ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6-12 mėnesius vyresniems vaikams, geriausiai kai tai daro tas pats asmuo yra naudoja tą pačią matuoklę.
Galutinis ūgis yra didžiaja dalimi genetiškai apspręstas, o taip vadinamą taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę:
- berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2;
- mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2.
Koks turėtų būti vaiko ūgis taip pat galima spręsti ir pagal šias formules
- Mergaičių : ([išmatuotas tėvo ūgis – 13 cm] + [motinos ūgis])/2.
- Berniukų : ([Išmatuotas motinos ūgis – 13 cm] + [tėvo ūgis])/2.
Paprastai yra laikoma, jog tokių apskaičiavimų paklaida yra +/- 5 cm. Šį apskaičiuotą ūgį galima palyginti su augimo percentile . Tai gali padėti nuspręsti ar vaiko augimas yra normalus.
Kada vaikų augimas pasiekia tėvams būdingą percentilę?
Yra laikoma jog taip įvykstai kai vaikas yra 2 metų amžiaus. Dviejų metų berniuko ir aštuoniolikos mėnesių mergaitės kūno ilgis padaugintas iš dviejų gali būti apytikslė suaugusio ūgio vertė.
Kas yra žemas ūgis? Žemaūgiškumas yra nustatomas tuomet , kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Tačiau, vertinant augimo greitį, augimo sutrikimai gali būti nustatomi daug anksčiau nei ūgio kreivė atsilenkia žemiau 3-iosios procentilės.Kada žemas ūgis yra normalus?
Galima išskirti du normalaus žemo ūgio variantus, kurie nėra laikomi augimo sutrikimais:
Konstitucinis augimo atsilikimas:
Būdingas vaikams, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau šier vaikai auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (tai yra nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, tačiau jų lytinio brendimo pradžia prasideda vėliau ir brendiminis ūgio šuolis taip pat įvyksta vėliau. Dažniausiai taip augo ir vienas iš tėvų ar artimų giminaičių
Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis:
Tai yra dažniausiai abiejų žemų tėvų vaikai . Jie turi polinkį būti žemaūgiais. Šie vaikai taip pat neturi kitų ligų sipmtomų. Nors jų lytinio brendimo pradžia ir augimo šuolis būna normaliu laiku, tačiau jų galutinis ūgis dažniausiai būna toks kaip ir tėvų. Tai dažniausiai pasitaikantis atvejis.
Abiejų šių būklių atvejais, šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas yra sveikas, ir gydymas nereikalingas.
Kitokie augimo sutrikimai
Augimo sutrikimai taip pat gali būti dėl kitų priežasčių.
1.Augimo sutrikimai dėl lėtinių ligų
Įvairios lėtinės ligos,- kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų, žarnų ligos ar kitų sistemų pažeidimai gali sutrukdyti vaikui augti. Neretai sulėtėjęs augimas gali būti pirmas ligos požymis.
2. Endokrininės ligos įtakoti augimo sutrikimai
Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali atsiliepti vaiko ar paauglio augimui. Augimo hormono nepakankamumas atsiranda dėl hipofizės funkcijos ar struktūros pažeidimų. Jie gali vystitis dėl hipotireozės, hiperkortizolizmo ar augiomo hormono stokos.
3. Chromosominiųi susirgimų įtakoti augimo sutrikimai
Ternerio (Turner, [45,X], ) sindromas yra viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, stebimi daugiau nei 90% šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periode dažnai stebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Būdingi dažni otitai, klausos susilpnėjimas.
Neretai mažaūgiškumas yra stebimas 18q-, Dauno sindromo, achondroplazijos susirgimų metu.
4. Psichosocialinių priežasčių sukelti augimo sutrikimai
Vaiko augimas gali būti atsilikęs dėl blogų socialinių sąlygų – vaikas našlaitis, neprižiūrėtas ar apleistas.
5. Vaisiaus augimo gimdoje atsilikimas
Augimas gali taip pat atsilikti, jeigu buvo sutrikęs vaisiaus augimas gimdoje.