Soja ir krūties vėžio rizika

Soja ir krūties vėžio rizika 


Soja ir rizika susirgti kruties veziu

Ar valgydami soją rizikuojame susirgti krūties vėžiu?

Pastaruoju metu dėl sojos naudos ir žalos sveikatai verda daug ginčų. Ir viskas dėl krūties vėžio rizikos. Yra įrodyta, jog padidėjęs estrogenų kiekis yra susijęs su rizika susirgti krūties vėžiu. Tačiau Azijos kraštuose, kur sojos pupelės yra beveik kasdieninis patiekalas, krūties vėžiu sergama mažiausiai visame pasaulyje.Yra tyrimų, kurių duomenys leidžia manyti, jog azijiečių moterų vartojančių soją rizika susirgti krūties vėžiu yra  24% mažesnė. Tačiau Vakarų kraštuose atliktuose tyrumuose  nėra pastebėta jokio sąryšio su sojos vartojimu maistui ir rizika susirgti krūties vėžiu. Šiuo mokslo pasaulis sojos vartojimo su krūties vėžiu kol kas nesieja. Visų pirma yra teigiama, jog maisto produktuose esanti  soja sukėlė krūties vėžį laboratorinėms pelėms ir žiurkėms, o ne žmonėms. Teigiama, jog žiurkės ir žmonės šį maisto produktą virškina ir metabolizuoja skirtingai.

Amerikiečių dietologai šiuo metu mano, jog vartojant soją vidutiniais kiekiais – tai  yra valgant po 1-2 sojos maisto produktų porcijas per dieną rizika susirgti krūties vėžiu nedidėja. Sojos maisto produktais  čia yra laikomos  tofu, sojos pienas ir edamame pupelės.

Kuo remiasi šis aiškinimas? Sojoje tikrai yra daug mūsų organizmui naudingų maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, izoflavonai ir ląsteliena. Sojose esantys izoflavonai yra augaliniai fitoestrogenai, kurie šiek tiek skiriasi nuo žmogaus estrogeno.  Šie augalinės kilmės estrogenai jungdamiesi prie mūsų organizmo ląstelių estrogeninių receptorių praktiškai sumažina estrogeno kiekį ir taip netgi ko gero saugo nuo šio susirgimo. Šiuo metu yra manoma jog izoflavonais turtingi sojos produktai nesukelia rizikos susirgti krūties vėžiu jeigu yra vartojami nedideliais ir vidutiniais kiekiais. Kita vertus, jeigu iš sojos pagamintuose maisto produktuose izoflavonų yra mažai arba nėra, – rizika tikrai gali egzistuoti. Izoliuotų sojos baltymų yra dedama į energetinius batonėlius ir vegetariškus mėsainius.  Amerikos Vėžio Draugija siūlo vengti būtent šių izoliuotų baltymų, nes kol kas nėra tikrai aišku, kaip gi jie mus veikia iš tikro. Kol kas moksliškai  taip pat nėra įvertintas ir pastovus sojos produktų vartojimas nuo vaikystės.

Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė.

Beveik visa pasaulyje išauginama soja yra genetiškai modifikuota. Kadangi tikros, genetiškai nepakeistos sojos pupelių šiuo metu pasaulyje nebeparduodama, todėl vargu ar pirkdami tofu jūs iš tikro valgysite natūralų, genetiškai nepakeistą maisto produktą.  Juolab, jog  šiuo metu dar yra tikrai yra kitų ir ne mažiau puikių natūralių ląstelienos ir izoflavonų šaltinių.  Niekas  iš tikro kol kas negali  pasakyti kokį poveikį mūsų organizmui daro genetiškai modifikuotas maistas, o tame tarpe ir garsioji soja.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *