Naujagimių odos pokyčiai

Mongolinės dėmės

Mongolinė dėmė yra įgimtas apgamas. Dažniau pasitaiko tamsiaodžiams, tačiau gali būti ir baltaodžiams . Tai tamsiai mėlynos arba pilkos spalvos gerai apriboti odos dariniai, kurie gali būti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai mongolinės dėmės yra stebimos kryžkaulio srityje. Apgamas nepavojingas, ir yra sudarytas iš  netolygiai pasisikirsčiusių melanocitų sankaupų dermos sluoksnyje. Dėl netolygaus pigmento pasiskirstymo atsiranda pilkšvai Jis yra būdingas 80 proc. afrikiečių, azijiečių, indų bei romų naujagimių. Dažniausiai išryškėja ant sėdmenų, gali būti ant liemens, galūnių. Išnyksta per kelias savaites ar net metus.Vyresniems kūdikiams jis turi būti diferencijuojamas su prievartos pėdsakais- mėlynėmis. Nuo mėlynės jis skiriasi tuo, kad neturi ryškių ribų, išnyksta aplinkinėje odoje ir periferijoje yra turi kitokių spalvų.

„Gandro žnybis“

Tai raudonos dėmės , kurios atsiranda dėl paryškėjusio naujagimio kraujagyslių tinklo. Rausvų dėmių atsiranda sprando srityje, rečiau ant kaktos, akių vokų. Gydymas paprastai nereikalingas. Jos savaime išnyksta per 6 mėnesius. Diferencijuoti reikia su hemangiomomis,- kraujagysliniais apgamais.

Naujagimių toksinė eritema

Erythema toxicum neonatorum  – Tai raudonos spalvos papulinis arba pustulinis naujagimių odos bėrimas. Bėrimo elementai – netaisyklingos raudonos dėmės, kurių centre – gelsvas kietas mazgelis. Jie dažniausiai susiformuoja veido, galūnių, kūno odoje. Atsiranda 2–5 gyvenimo parą dėl baltymų apykaitos persitvarkymo, išnyksta per 2–3 savaites savaime. Tai reakcija į motinos pieno baltymus, gydyti nereikia.Naujagimių toksinė eritema dažniausiai pastebima po pirmosios gyvenimo dienos ir gali laikytis kelias savaites. Pūslelės turinys yra sudarytas iš eozinofilų, kraujyje taip pat yra stebima eozinofilija. Apžiūrint naujagimio būklė paprastai yra gera.  Bėrimas ir nepavojingas. Jį būtina diferencijuoti su SSS (staphylococcal scalded skin syndrome). Šio pažeidimo metu pūslelės turinys yras sudarytas iš neutrofilų ir apžiūrint vaiko būklė yra labai sunki. Diferencijuoti būtina su piodermijomis ir kandidozėmis.

Naujagimių raudonė (erythema neonatorum)

Naujagimių raudonė atsiranda dėl  naujagimio odos reakcijos į aplinką. Paprastai 1–2-ą gyvenimo parą ant naujagimio odos išryškėja rausvų dėmių, kurios išnyksta 4–7-ą parą.

Prakaitinis išbėrimas

Miliaria- Šis bėrimas išsivysto dėl užsikimšusių prakaito liaukų.  Trūkusio prakaito liaukos latako vietoje išryškėja rausvų taškelių. Miliaria vystosi dažniausiai dėl perkaitimo. Bėrimai yra stebimi ant kaktos, bet gali būti ir ant kūno  Prakaitinis išbėrimas esti dviejų formų:
kristalinė miliaria –  bėrimo elementai paviršinės pūslelės, 1–2 mm skersmens, nėra uždegimo reakcijos aplink pūslelę;
prakaitinė miliaria – bėrimo elementai yra  mazgeliai (papulės) ir pūlinėliai (pustulės).

Milia, baltieji spuogai

tai naujagimių bėrimai stebimi veido srityje. Bėrimo elementai – maži perlų baltumo taškeliai – cistos. Milia burnoje vadinama Epsteino perlais. Baltieji spuogai atsiranda dėl aktyvios riebalų liaukų sekrecijos. Liakų kanalėliai užsikemša ir ant nosies sparnelių, kaktos bei smakro atsiranda 1–2 mm baltai gelsvų mazgelių ( jie sudaryti iš keratininio raginio sluoksnio intarpų – riebalų liaukų išskyrų). Išnyksta po dviejų savaičių, kartais iki trijų mėnesių Gydymo šiuo atveju nereikia. Milia praeina savaime per kelias dienas.

Cutis marmorata

Tai vazomotorinis atsakas į šaltį. Apžiūrint oda panaši į mamurą. Persistuojanti cutis marmorata forma yra stebima esant 21 chromosomos trisomijai ir 18 chromosomų poros trisomijai bei cutis marmorata teleangiectasia congenita.

Naujagimių spuogai

Acne neonatorum. Kartais stebimas naujagimiams. Tai ant naujagimo odos stebimas atvirų arba uždarų komedonų bėrimas. Vystosi kaip atsakas į androgeninių hormonų perteklių. Gydymo paprastai nereikia.

Naujagimių pleiskanojimas (desqvamatio neonatorum)

Paprastai naujagimių pleiskanojimas yra pastenimas 3–5-ą gyvenimo parą. Jo metu naujagimio pilvo, krūtinės, galūnės pleiskanoja.

Naujagimių gelta

Gelta dėl naujagimio bilirubino apykaitos ypatumų pirmą parą paprastai pasireiškia 60–80% naujagimių. Antrąją gyvenimo parą  beveik 70–90 proc. naujagimių išryškėja kūno fiziologinė gelta, kuri atsiranda  dėl hiperbilirubinemijos .

Pagelsta  naujagimio veidas, akių junginės, visas kūnas. Geltą lemia pagreitėjęs eritrocitų irimas (naujagimio eritrocitų gyvavimo trukmė – 70 d., o tuo tarpu suaugusiojo – 120 d.). Iš yrančių eritrocitų išsilaisvina fetalinis hemoglobinas ir susidaro netiesioginis bilirubinas. Pirmąją gyvenimo savaitę  naujagimio kraujo albumino geba prisijungti bilirubiną yra silpnesnė nei suaugusiojo. Naujagimio kraujo serume yra mažiau baltymo. Be to, pirmą savaitę kepenų fermentai (gliukuroniltransferazės) būna mažiau aktyvūs, o dėl aktyvesnės žarnų sienelės fermento β gliukuronilreduktazės į kraują iš žarnų turinio patenka monogliukuronilbilirubino (enterohepatinė bilirubino cirkuliacija). Oda pagelsta, kai bilirubino kiekis kraujo serume yra  didesnis nei 85 μmol/l. Didžiausias kiekis bilirubino išnešioto naujagimio kraujo serume būna 3–5-ą gyvenimo parą – 170–255 μmol/l. Gelta dažniausiai savaime išnyksta per 2–3 savaites.