Žarnyno infekcinės ligos

Tai tokios infekcinės ligos, kuriomis susergama, užsikrėtus pro burną, o ligos sukėlėjai (bakterijos ir virusai) dauginasi žarnyne. Iš jo mikroorganizmai su išmatomis patenka į aplinką. Labiausiai paplitusios žarnyno infekcinės ligos yra dizenterija, vidurių šiltinė, paratifas, infekcinė gelta ( virusinis hepatitas, Botkino liga).

Ligos sukėlėjo šaltinis šiuo atveju yra sergantis žmogus  arba sveikas bakterijų nešiotojas. Salmoneliozėmis paprastai sergama  apsinuodijus sukėlėjais užkrėstu maistu —kiaušiniais, paukštiena.

Patekę su išmatomis į aplinką (dirvą, vandenį, ant daržovių, baldų, namų apyvokos daiktų), žarnyno infekcijų sukėlėjai  gali išgyventi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Kai kuriuose maisto produktuose (piene, drebučiuose, maltos mėsos gaminiuose), esant atitinkamai temperatūrai, jie gali  daugintis. Užsikrėsti šiomis infekcinėmis ligomis galima nuo užterštų rankų, durų rankenų, rankšluosčių, žaislų, indų ir kitų namų apyvokos daiktų.

Vienas iš šių infekcijį plitimo būdas yra maisto produktai, ypač  neplautos daržovės, iš gyventojų pirktas nevirintas pienas, ne visai išvirusi ir iškepusi mėsa, maudymasis užterštuose atvirusoe  vandens telkiniuose. Vasarą šias infekcijas platina musės.

Inkubaciniai laikotarpiai

Užsikrėtus  dizenterija, inkubacinis laikotarpis trunka 1—7, dažniausiai 2—3 dienas
Užsikrėtus vidurių šiltine — 7—25, dažniausiai 14—15 dienų
Užsikrėtus paratifu — 2—15, dažniausiai 6—8 dienas
Užsikrėtus salmonelioze —  nuo 6 h iki 3 dienų, dažniausiai 1 dieną.

Žarnyno infekcinių ligų klinika

Žarnyno ligų klinikos reiškiniai būna įvairūs  ir priklauso nuo sukėlėjo bei pažeistos parnyno vietos.  Jeigu yra viduriuojama kas 1-2 val., išskyros labai vandeningos, stipraus kvapo, galima įtarti salmoneliozę, kuri pažeidžia plonąjį žarnyną. Jeigu tuštintis tenka kas 10-15 min., išmatų yra nedaug, bet jose yra gleivių, kraujo – tikėtina, grečiausiai jog tai yra dizenterija, –  storojo žarnyno infekcinė liga. Jeigu 4-6 val.  vargina nesiliaujantis viduriavimas, reikia kreiptis į gydytoją

Susirgus dizenterija,  dažniausiai yra netenkama apetito, skauda galvą, raumenis ir pilvą, ligoniui silpna. Neretai pakyla temperatūra (paprastai ne daugiau kaip iki 38° C). Pagrindiniai dizinterijos požymiai ir simptomai: ligonis daug kartų viduriuoja, dažnai su gleivių ir kraujo priemaišomis, būna skausmingų pilvo sąrėmių. Ligos eiga gali būti ir labai lengva — ligonis tik kurį laiką viduriuoja. Tokiais atvejais diagnozę nustatyti padeda bakteriologinė išmatų analizė. Gerai neišgydyta dizenterija gali tapti lėtine, todėl pastebėjus jos pirmuosius požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Paprastai ligoniai yra hospitalizuojami, bet jei ligos eiga lengva, namuose geros sąlygos, nėra lopšelį darželį lankančių vaikų, maisto ir panašių įstaigų darbuotojų,  gali būti leidžiama gydytis namuose.

Slaugos principai

Gydant dizenterija sergantį  ligonį namuose, jį būtina izoliuoti nuo aplinkinių, jam naudoti tik  atskirus indus, patalynę, tualeto reikmenis. Toks ligonis turi naudotis tualetiniu puodu. Ligonio išmatas 1 h reikia užpilti verdančiu vandeniu arba chlorkalkėmis. Puodą plauti karštu vandeniu arba 30 minučių užpilti 1 % chloramino tirpalu. Tokio ligonio nešvarius ligonio drabužius yra  būtina 15 min virinti 2% skalbimo miltelių tirpale, o  indus ir skudurus, kuriais valoma patalpa,— 2% sodos tirpale. Šildykles, klijuotes ir kitus daiktus, vartojamus slaugant ligonį, taip pat žaislus reikia plauti karštu sodos tirpalu arba 15 min užpilti 0,5% chloramino tirpalu. Grindis būtina 2 kartus per dieną plauti karštu vandeniu su muilu arba skalbimo milteliais. Namuose yra būtina tualetą plauti 1 % chloramino tirpalu. Ligonį slaugantysis  asmuo turi gerai plauti rankas su muilu. Kambaryje neturi būti musių.

Ligonį reikia maitinti dažnai, bet nedaug,  jam nereikėtų  duoti pieno, kopūstų, mėsos ir žuvų koncentruoto sultinio, riebių, keptų ir aštrių patiekalų. Maistas turėtų būti skystokas (pertrinta ryžių arba grikių košė, manų košė, trinta varškė, 3 dienų kefyras, klijinga sriuba). Taip pat inka bulvių košė (joje yra kalio) ar ryžių košė, virta jautiena, virta vištiena, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata. Maistą paįvairinti galima tik gydytojui leidus. Kasdien suaugęs žmogus turėtų išgerti 1,5-2 l skysčių, todėl yra būtina pakankamai gerti.  Dietos patariama laikytis iki susitvarkys žarnyno veikla.

Sergant vidurių šiltine, temperatūra paprastai kyla pamažu, per kelias dienas ji pasiekia 39— 40 °C. Skauda galvą, būna nemiga, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, ligonis gali prarasti sąmonę. Po 8—10 dienų ligonį išberia. Vidurių šiltinė yra sunki liga, kuri turi būti gydoma tik ligoninėje. Ši liga gali sukelti sunkių komplikacijų. Paratifų eiga yra panaši, bet žymiai lengvesnė.

Persirgęs vidurių šiltine ir išėjęs iš ligoninės  asmuo turi 2—3 mėn laikytis dietos: – nevalgyti riebaus, kepto ir aštraus maisto. Patartina valgyti lengvai virškinamą maistą, turintį daug baltymų bei vitaminų (garuose virti neriebios mėsos ir žuvų patiekalai, varškė, kefyras, daržovės, vaisiai).

Profilaktikos principai

Kad būtų išvengta ligų, reikia laikytis asmens higienos taisyklių, tinkamai laikyti ir ruošti maistą, gerai plauti vaisius ir daržoves, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens telkinių.