Protarpinis šlubavimas lotyniškai yra vadinamas claudicatio intermittens.
Jo priežastis yra kraujotakos nepakankamumas kojose, išsivystantis dėl stambiųjų arterijų spindžio sumažėjimo. Kraujagyslėse susiformuoja aterosklerotinės plokštelės. Ramybėje kraujotaka dar yra pakankama, tačiau kojų audinių išemija išryškėja fizinio krūvio metu.
Protarpinis šlubavimas atsiranda vaikštant. Svarbu yra nustatyti, kokį atstumą ligonis gali nueiti, kol neprasideda skausmas.
Kokie yra protarpinio šlubavimo požymiai?
Protarpinio šlubavimo požymiai yra šie
Tipinė lokalizacija -skausmas yra blauzdoje. Jis gali būti ir vienpusis ir abipusis.
Skausmo pobūdis – Dažniausiai pacientų yra apibūdinamas kaip traukuliai, spaudimas, gniaužimas.
Skausmas priverčia sustoti.
Pastovėjus skausmas išnyksta ir po kurio laiko žmogaus vėl gali eiti.
Ligos eigos patikslinimui svarbu išsiaiškinti sindromo požymių progresavimo intensyvumą. Šiuo tikslu reikia palkausti ligonio kokį atstumą jis galėjo nueiti iki skausmo atsiradimo prieš 3 mėnesius, prieš 6 mėnesius ir pan. Tai leidžia optimizuoti gydymą.
Nuo ko priklauso skausmas esant protarpiniam šlubavimui?
Skausmo lokalizacija ir jo pobūdis priklauso nuo arterijos pažeidimo vietos ir laipsnio. Esant aukštai arterijos stenozei (pvz.: a. iliaca) skauda šlaunis ir sėdmenis – ligonis jaučia nutirpimą, sustingimą.
Jeigu šis skausmas atsiranda gulimoje padėtyje, tai nurodo toli pažengusią ligą. Tai reiškia, jog ir ramybės būklėjekai nėra fizinio krūvio sukeliamo padidėjusio aprūpinimo krauju poreikio, kraujotaka kojose yra nepakankama.
Ramybės skausmai dažniausia atsiranda naktimis; jie priverčia ligonį atsikelti ir ieškoti patogesnės padėties, kurioje mažiau skaudėtų – tai paprastai patogi sėdima padėtis fotelyje. Skausmai gali būti ir labai stiprūs, ilgalaikiai.
Ligai toliau progresuojant, ilgainiui vystosi trofikos sutrikimai, nekrozė, neretai prisideda infekcijos reiškiniai.