Didžioji dilgėlė

Didzioji dilgele - urtica dioicaAugalas – Didžioji dilgėlė

Lotyniškas pavadinimas – Urtica dioica L.

Sinonimai – dilgė, dilgynė, juodadilgė, juodnotrynė, motryma, noterė, notrė, notryna, notnerė, nuoterė, nuoterenė,Bichu, Common Nettle, Feuille d’Ortie, Graine d’Ortie, Grande Ortie, Great Stinging Nettle, Nettle, Nettle Leaf, Nettle Seed, Nettle Worth, Nettles, Ortie, Ortie Brûlante, Ortie des Jardins, Ortie Dioïque, Ortie Méchante, Ortiga, Small Nettle, Stinging Nettles, Urtica, Urtica dioica, Urtica urens, Urticae Herba et Folium, Urticae Radix

Šeima – Dilgėliniai (Urticaceae Juss.)

Augalo aprašymas

Didžioji dilgėlė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 1 m aukščio. Stiebai stati, keturbriauniai, tuščiaviduriai, apaugę trapiais dilginančiais plaukeliais, augantys iš šliaužiančio šakniastiebio. Dilginanti medžiaga yra baltyminės kilmės, anksčiau buvo manoma jog tai yra skruzdžių rūgštis. Palietus dilgėlės stiebą, jos plaukelis įsminga į odą, nulūžta ir deginantis jo turinys išsilieja į dūrio vietą. Odoje atsiranda skausmingas perštintis bėrimas, kuris gali išsilaikyti iki 4 valandų. Dilgėlės lapai yra priešiniai, širdiškai kiaušiniški, nusmailėjusiais galais, dantyti. Lapų pažastyse yra sukrauti vyriški ir moteriški žiedai, kurie yra susitelkę į šluoteles. Dilgėlės žydi liepos-spalio mėn. Vaisiai – vienasėkliai riešutėlisai.
Dilgėlės yra labai paplitusios. Auga kaip piktžolė patvoriuose, krūmuose, šiukšlynuose, drėgnesniuose miškuose. Jos taip pat mėgsta derlingus dirvožemius. Be didžiosios dilgėlės Lietuvoje paplitusi dar dvi dilgėlių rūšys – gailioji dilgėlė (Urtica urens L.) bei kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina L.)

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra renkami sveiki augalų lapai, o taip pat jų sėklos ir šaknys. Dilgėlių lapai (Urticae folia; Folia Urticae) ir žolė pirmąkart pjaunama dalgiu apie birželio mėnesio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti ir jau pilnai išaugę jo lapai. Vėliau jau galima ataugusią žolę pjauti net iki šalnų pjauti. Peržydėjusių dilgėlių stiebų lapai žaliavai jau nebetinka, nes juose mažai veikliųjų medžiagų. Nupjovus žolę, iš jos yra išrenkamos priemaišos ir džiovinama iki 45-50 °C temperatūroje. Apdžiūvę lapai yra nubraukiami nuo stiebų ar nukuliami. Tinkamai paruošta žaliava turi būti trapi, tamsiai žalios spalvos, specifinio kvapo, karstelėjusio skonio.

Dilgėlių šaknys (Urticae radix; ankstesnis: Radix Urticae). yra kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Jos yra nuplaunamos ir džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.

Dilgėlės gali būti naudingos sergant mažakraujyste ir ateroskleroze. Dilgėlių arbata yra labai naudinga pavasarį, kai trūksta vitaminų. Dilgėlėse esančios medžiagos gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoja medžiagų apykaitą ir menstruacijų ciklą. Jos skatina ląstelių atsinaujinimą, padeda greičiau užgyti žaizdoms.

Veikliosios dilgėlių medžiagos

Lapuose kaupiami flavonoidiniai glikozidai, karotenoidai, chlorofilas, vitaminai (C, K, B grupės), mineralinės medžiagos (kalis, natris, kalcis, magnis, geležis, silicis, chromas, chloras, varis), taip pat organinės rūgštys, aminai.Vandeninės dilgėlės lapų ištraukos veikia nuskausminančiai bei kaip antioksidantas, gydo žaizdas. Juose yra cukraus, fermentų, chlorofilo, gleivių.
Dilgėlių plaukeliuose yra aminų – histamino, serotonino, acetilcholino, skruzdžiū rūgšties.
Šakniastiebiuose ir žieduose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų, polisacharidų, fenilpropanų. Taip pat skopoletino ( kumarino), kuriam būdingas priešuždegiminis poveikis. Šaknys taip pat turtingos steroidų, kurie slopina prostatos membranų Na/K ATF azės aktyumą. Juose yra fenilpropanų ir lignanų (skoisolarcirezorcinolio, enterodiolio, enterolaktono). Šie steroidai gali slopinti lytinius hormonus, sujungdami globulinus ir reaguodami su 5- dihidrotestosteronu. Jose aptikta ir vienos grandinės lektinų UDA, kurie jungiasi prie lytinių hormonų receptorių ir gali sumažinti prostatos hipertrofija. Jie taip pat slopina prostatos ląstelių metabolizmą ir pasižymi CMV ir HIV virusus slopinančiu poveikiu.
Dilgėlių preparatai neretai yra vartojami kraujavimams iš plaučių, žarnyno, nosies, gimdos, hemorojaus, inkstų stabdyti, mat šiame augale yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą.

Maistinė dilgėlių vertė

Dilgėlėse yra nuo 25% iki 42% baltymų. Jose taip pat daug mikroelementų- Ca, Mg, Zn, K, Se, Si. Gausu jose ir įvairių vitaminų – B,D,C,K, karotenoidų. Garuose virtos dilgėlės skoniu primena špinatus. Dilgėlės maistui yra renkamos jaunis, kol stiebai yra minkšti ir švelniai žali. Maistui tinka dilgėlės kurios yra ne aukštesnės už 60 cm. Dilgėlė taip pat ngali būti dedamos į sriubas, salotas, bei kosmetikoje – plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai dilgėlės yra vartojamos kaip geležies atsargas praturtinantis augalas. Jos naudojamos ferodeficitinių anemijų gydymui, esant žemam hemoglobinui ir hematokritui. Nuo seno dilgėlėmis buvo stabdomas kraujavimas, gydoma hematurija, kraujavimas iš plaučių ar nosies. Dilgėlės dėtos atn šviežių žaizdų, įsipjovimų. Dilgėlių lapų nuoviru skalaunami plaukai gydant plaukų slinkimą. Jomis taip pat gydytas odos išplonėjimas. Dilgėlių lapų arbata geriama esant nekomplikuotiems infekcinės kilmės inkstų uždegimams, nugaros skausmams. Šviežiais augalų stiebais gydyti sąnarių skausmai.
Šiuo metu dilgėlių prepraratai daugiausia yra vartojami kaip polivitamininė žaliava, taip pat kraujavimams stabdyti, naudojami siekiant padidinti hemoglobino kiekį, taip pat paskatinti šlapimo išskyrimui. Dilgėlės preparatai taip pat yra vartojami ir kaip diuretinė priemonė sergant prostatos gėrybine hiperplazija ( jie padeda pilnai ištuštinti šlapimo pūslę). Dilgėlių sultys yra geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams, mikroelementų trūkumui.
Dilgėlių lapai slopina sąnarių uždegimus ir tinka esant artralgijoms. Literatūroje nurodoma, jog vartojant dilgėlių lapus net per pusę galima sumažinti nesteroidinių priešuždegiminių preparatų suvartojimą. Labiausiai jie tinka esant nykščio, klubo ir nugaros sąnarių uždegimams gydyti. Šaldytos ir vėliau išdžiovintos dilgėlės kartais naudojamos sezoninių alergijų gydymui. Dilgėlės išsaugoja K ir pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, todėl gali būti naudingos esant širdies nepakankamumui, hipertenzijai ir kai kuriems inkstų susirgimams.
Dilgėlių šaknys skatina šlapimo išskyrimą ir slopina prostatos ląstelių proliferaciją esant gerybiniam prostatos išvešėjimui (1-2 stadijos). Dažniausiai yra vartojamos kartu su sabalpalme arba afrikinės slyvos žieve ( Pygeum bark).
Dilgėlių sėklas bandoma naudoti kaip troforestauratorius gydant glomerulonefritus ir lėtinius degeneracinius nefritus. Manoma, jog jose esantis lektinas apsaugo inkstus ir nefronus.

Farmakokinetika

Dilgėlėse esantis lektinas yra išskiriamas per žarnyną (30%–50%) ir labai nedidelė jo dalis yra išskiriama per inkstus (mažiau nei 1%).

Toksiškumas

Augalas netoksiškas. Ilgą laiką vartotas maistui ir gydymui. Laikoma, jog dilgėles gali vartoti vaikai. Nėra duomenų apie dilgėlių šaknų toksiškumą.

Dilgėlių vartojimo formos

Iš dilgėlių lapų ir šaknų yra gaminami užpilai, ekstraktai, kapsulės, tabletės, tinktūros, sultys. Jų dedama į polivitamininių bei kraujavimą stabdančių vaistažolių mišinių sudėtį. Moksliniais tyrimais kol kas nepavyko išsiaiškinti kokios dilgėlių ištraukos yra veiksmingesnės- vandeninės ar spiritinės. Antihistamininis aktyvumas yra stipriausias vartojant šaldytų ir vėliau išdžiovintų dilgėlių lapų kapsules.

Dozavimas

Džiovinti dilgėlių lapai įprastai yra vartojami nuo 6 iki 10 g per dieną.
Dilgėlių šaknų kapsulės ( ištrauka 5:10) įprastai yra vartojama nuo 600 iki 1200 mg per dieną.
Dilgėlių šaknų arbata ruošiama iš 1-2 arbatinių šaukštelių džiovintų dilgėlių šaknų. Jos užpilamos 240 ml vandens ir paliekamos pritraukti 30-40 min. Geriama po 1-2 puodelius per dieną.
Dilgėlių lapų arbata ruošiama iš 1-2 arbatinių šaukštelių džiovintų dilgėlių lapų. Jos užpilamos 240 ml vandens ir paliekamos pritraukti 20-30 min. Geriama po 2-4 puodelius per dieną.
Dilgėlių šaknų tinktūra (1:5 30% alkoholio): įprastai vartojama po 40 – 60 lašų (2–3 ml) iki 3 kartų per dieną.
Dilgėlių lapų tinktūra (1:5, 30% alkoholio): įprastai vartojama po 60 – 100 lašų (3–5 ml) iki 3 kartų per dieną.

Pašalinis dilgėlių poveikis
 Kontaktinis dermatitas  – pūslinis niežtintis bėrimas gali trukti net iki 12 valandų. Geriausiai gydyti pridedant prie odos daržinę žliūgę, platano lapą ar patepti dvižiedės sprigės sultimis. Dilgėlėmis senovėje buvo plakami skaudantys sąnariai.
 Dilgėlių šaknys kartais gali sukelti pykinimą ir vėmimą . Taip pat gali padidinti cukraus kiekį kraujuje.

Dilgėlių sąveika su kitais vaistais

Atsargiai dilgėles būtina vartoti jeigu yra vartojami šlapimo išsiskyrimą skatinantys ir kalio prepratai.
Taip pat atsargiai vartoti jeigu yra vartojami kraujo krešjimą reguliuojantys vaistai.
Kada dilgėlių preparatų vartoti negalima
Dilgėlių lapų negali vartoti sergantys hemochromatoze asmenys.
Dilgėlių lapų negalima vartoti esant hiperkalemijai.
Dilgėlių preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešumui.
Dilgėlių preparatų negalima patiems vartoti jeigu sau patys įtarėte gerybinę prostatos hiperplaziją. Pirmiausiai reikia pasirodyti gydytojui ir išsitirti ar nėra sunkesnės ligos ir dilgėles vartoti tik su gydytojo paskyrimu.

Liaudiški receptai su dilgėlėmis

Kraują stiprinantis receptas iš dilgėlių ir beržų lapų

1 šaukštą dilgėlių lapų ir 1 šaukštą beržų lapų užplikyti termose 1,5 puodeliu verdančio vandens. Reikia palaikyyi vieną valandą, kad pritrauktų. Perkošti ir įpilti pusę puodelio burokėlių sulčių. Geriama po 3 kartus per dieną 20 min. po valgio 8 savaites.

Vitamininė arbata su dilgėlėmis ir šermukšniais

7 arbatinius šaukštelius džiovintų šermukšnių uogų reikia sumaišyti su 3 arbatiniais šaukšteliais džiovintų dilgėlių lapų ir 1 šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Viskas uždengiama ir palaikoma 4 valandas, kol pritrauks. Užpilas turi būti išgertas per tris kartus.

Dilgėlių lapai ir actas nuo plaukų slinkimo

100 g dilgėlių lapų užpilamas 0,5 l vandens ir 300 ml obuolių acto. Mišinį reikia virinti ant mažos ugnies apie pusvalandį. Po to perkošti ir prieš miegą nuskalauti plaukus.

Dilgėlės kraujui valyti

Vienas arbatinis šaukštelis su kaupu dilgėlių lapų yra užplikomas puodeliu vandens, pusę minutės paliekama pritraukti, nukošiama ir gurkšniais išgeriama nuo dviejų iki keturių puodelių arbatos per dieną.

Dilgėlių lapų užpilas

15 g smulkintų dilgėlės lapų yra užpilama viena stikline verdančio vandens. Paliekama pritraukti 15 min ir nukošiama. Geriama po 2 valg. šaukštus 3 kartus per dieną. Užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje.

Daugiau skaitykite

  • Moliūgas paprastasis – Paprastasis moliūgas – Cucurbita pepo – arbūzas, dynas, dynys, […]
  • Liepa mažalapė –  mažalapė liepa –Tilia cordata i –liepša, leipa, leipamedė, Tilia […]
  • Debesylas didysis – Debesylas didysis, Didysis debesylas – Inula helenium – debesyla, tarpažolė, […]
  • Vaistinė kraujalakė – Vaistinė kraujalakė – Sanguisorba officinalis – sravanosė, […]
  • Paprastoji kraujažolė – Paprastoji kraujažolė – Achillea millefolium – balžiedė, baltažiedė, gajutė, […]
  • Melisa vaistinė – Melisa vaistinė, Vaistinė melisa – Melissa officinalis – Citrininė […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *