Orchitas yra sėklidės uždegimas. Tačiau jis retai būna vienas, dažniausiai klinikoje būna sėklidės prielipo ir sėklidės uždegimas- epididimo orchitas. Orchitas gali būti vienpusis ir abipusis. Dažniausiai orchitą sukelia infekciniai susirgimai – virusiniais susirgimai (parotito, gripo, ECHO ir kiti virusiai), bakterinės infekcijos- sifilis, tuberkuliozė, gonorėja, chlamidiozė. Kiaulytė sukelia orchitą beveik 30% po paauglystės ja susirgusių vyrų. Orchitas gali prasidėti 3-4 dieną po kiaulytės požymių atsiradimų ir gali komplikuotis tubuline atrofija bei nevaisingumu. Kartais orchito priežastimi gali tapti autoimuniniai susirgimai. Infekcinės kilmės orchitas prasideda sukėlėjams patenkant į sėklides per kraują, rečiau jie gali patekti iš antsėklidžio, priešinės liaukos (prostatos) ir užpakalinės šlaplės dalies. Orchito priežastimi gali būti ir traumos.
Klinika
Orchito klinika yra būdinga- patinsta sėklidės, jos sukietėja, skauda, gali formuotis pūlinys. Ligonį vargina šatlkrėtis, karščiavimas. Kapšelis būna patinęs, paraudęs. Beveik 10-30 % visų orchitų būna abipusiai ir neretai sukelia sėklidžių atrofiją bei nevaisingumą.
Nusiskundimai
Ligoniai skundžiasi karščiavimu, sėklidės sukietėjimu, skausmu, tinimu.
Ligos eiga
Simptomatika priklauso nuo ligos eigos. Ūmaus orchito metu karščiuojama, ligonius krečia šaltis, sėklidė patinsta, padidėja, ją skauda. Kapšelis būna paraudęs, blizgantis, su pilnakraujėmis venomis. Lėtinio orchito simptomai ne visada yra ryškūs. Ligoniai dažniau skundžiasi maudžiančiu sėklidės skausmu, kartais būna nustatoma padidėjusi, sukietėjusi sėklidė. Jei orchitas išsivystė dėl infekcinio susirgimo , daugiau vyrauja šio susirgimo(gripo, kiaulytės) simptomatika. Ūmus ligos periodas paprastai trunka apie 10 dienų, ligonio savijauta pagerėja, palaipsniui nukrinta temperatūra, sėklidė sumažėja, praeina skausmas. Retai gali susidaryti sėklidės pūlinys, kuris atsiveria į odos paviršių ilgai negyjančia fistule.
Diagnostikos principai
Diagnozė dažniausiai yra nustatoma apžiūros metu. Gali būti atlikti kraujo tyrimai ( pilnas kraujo vaizdas, ENG) šlapimo tyrimas bei sėklidės echoskopija.
Gydymo principai
Orchito komplikacijos yra labai pavojingos, todėl būtina kuo skubiau pradėti gydymą. Akiriamas griežtas lovos režimas, paciento sėklidė turi būti pakelta, todėl yra dedamas suspenzorijus (sėklidę pakeliantis tvarstis). Skiriami skausmą malšinantys medikamentai, kartais taikomos sėklinio virželio blokados novakaino tirpalu. Jei orchitas yra bakerinės kilmės- skiriamas gydymas antibiotikais. Parotito viruso sukeltas orchitas gydomas kortikosteroidais, imunoglobulinu. Praėjus 3-4 dienoms nuo ligos pradžios, yra dedami šildomieji kompresai. Jei negerėja ir susidaro pūlinys, jį reikia prapjauti ir išvalyti žaizdą. Lėtinis orchitas yra gydomas fizioterapinėmis procedūromis. Jos skiriamos atsižvelgiant į ligonio amžių bei jo šeimyninę padėtį. Jauniems, neturintiems vaikų pacientams fizioterapinis gydymas turi būti skiriamas labai atsargiai. Visada turi būti stengiamasi išsaugoti sėklidę. Sėklidė pašalinama, tik tuomet, jeigu ji yra labai pažeista, joje yra dauginių fistulių.
Komplikacijos
Orchitas gali komplikuotis sėklidės pūliniu, kuris dažniausiai atsiveria į odos paviršių. Vyrai sirgę orchitu gali tapti nevaisingais.
Profilaktika
Mažus vaikus yra būtina skiepyti nuo parotito viruso, kadangi net 25%vyrų sirgusių parotito viruso sukeltu orchitu, lieka nevaisingais. Kiaulytė yra užkrečiama, todėl reikia vengti sergančių parotitu. Svarbu imtis visų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta užsikrėtimo lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Laiku turi būti gydomas ir prostatitai, bei uretritai, nes jie gali komplikuotis orchitu.