Rozmarinas kvapusis

Augalas – Rozmarinas kvapusis, rozmarinas vaistinis

Lotyniškas pavadinimas – Rosmarinus officinalis

Sinonimai –  Vaistinis rozmarinas, Kvapusis rozmarinas, Compass Plant, Compass Weed, Encensier, Herbe Aux Couronnes, Old Man, Polar Plant, Romarin, Romarin Des Troubadours, Romero, Rose de Marie, Rose Des Marins, Rosée De Mer, Rosemarine, Rosmarinus officinalis, Rusmari, Розмарин

Šeima –Notrelinių, lūpažiedžių  (Lamiaceae)

Augalo aprašymas

Rozmarinai yra visžaliai kvapūs krūmokšniai, išaugantys iki 2 metrų aukščio. Rozmarino stiebai yra šakoti, jo žiedai yra melsvos arba mėlynai violetinės spalvos, susitelkę  į nedideles kekes.

Rozmarinai dauginasi labai lengvai- auginiais. Įsišakniję auginiai yra sodinami saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Geriausiai jie auga priesmėlio ar smėlio dirvožemiuose.
Spėjama, kad kvapusis rozmarinas yra kilęs iš Viduržiemio jūros kraštų. Rozmarinai žmonijai pažįstami nuo gilios senovės, jie yra minimi Biblijoje, kartu su tokiais augalais kaip kadagiai, šalavijai, čiobreliai bei melisos. Senovės graikai tikėjo, jog rozmarino vainikus dėvi Olimpo dievai. Senovės  romėnai  rozmariną laikė deivės Veneros augalu ir  vertino jį  kaip dūminį, piktąsias dvasias atbaidantį ir gydantį augalą. Antikos laikais buvo tikima, jog rozmarinai išsaugo jaunystę, nuvaiko blogus sapnus ir padeda išlikti laimingiems. Viduramžiais jie buvo laikyti meilės, ištikimybės, amžinybės ir turto simboliu. Rozmarinų vainiką ant galvos dėdavo nuotakoms  ar vestuvių svečiams. Kai kuriose šalyse rozmarino šakelę dovanoja jaunavedžiams.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra renkami rozmarino lapai, žiedynai ir iš jų taip pat gaminamas eterinis aliejus. Jie yra renkami kai žiedai yra visiškai išsikleidę. Prieš džiovinimą nuskintus lapus reikia nuplikyti verdančiu vandeniu. Lapus galima skinti ištisus metus, tačiau veiksmingiausi yra surinkti vasaros laikotarpiu. Gydymo tikslams reikėtų rinkti jaunus ūglius ir lapus. Rozmarinai turi būti džiovinami neaukštoje temperatūroje- ne aukštesnėje kaip  +35°С,  kad nesuirtų veikliosios rozmarino medžiagos.

Veikliosios medžiagos

Veikliąsias rozmarino medžiagas pagrinde sudaro eteriniai aliejai. Jų šio augalo lapuose gali būti iki (0.5%–2.5%). Svarbiausi rozmarino eteriniai aliejai yra kamparas (15%–25%), cineolis (15%–50%), alfa- pinenas (10%–25%), kamfenas ir borneolis ( jam būdingas spazmolitinis poveikis). Šie eteriniai aliejai veikia antibakteriškai, naikina virusus ir grybelius. Rasta rozmarinuose ir flavonoidų (diosmino, diosmetino, genkvanino, luteolino, apigenino). Šie flavonoidai gali mažinti kapiliarų trapumą ir pralaidumą, veikti priešuždegimiškai ir kaip antioksidantai. Daug rozmarinuose ir priešuždegimiškai, antimutageniškai, antimikrobiškai veikiančių fenolinių rūgščių. Svarbiausia iš jų yra rozmarininė rūgštis, kuriai būdingas antioksidacinis, apsaugantis nuo radioaktyvių spindulių, lygiuosius raumenis atpalaiduojantis poveikis. Ši rūgštis taip pat slopina lygiųjų raumenų aktyvumą, bei slopina tromboksano A2, prostaciklino ir fotogeninės rūgšties išskyrimą. Rozmarino lapuose aptikta ir kafeinės rūgšries, taip pat ir fenolinių junginių, kurie gali slopinti vėžinių ląstelių augimą. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, jog įvedant į žinduolių dietą
1% rozmarino ekstrakto, krūties vėžio išsivystymas sumažėjo  47%. Odos auglių vystymasis taip pat buvo sustabdytas tepant ištrauką an gyvūnų odos. Kitos svarbios veikliosios rozmarinų medžiagos yra tricikliai diterpenai. Iš jų pažymėtini karnozolinė ( karnozinė) ir labiatinė rūgštys- abi veikia kaip antioksidantai ir gali apsaugoti nuo vėžio. Karnozolis taip pat apsaugo nuo spinduliuotės bei mutacijų. Kitos rūgštys- rozmanolis, rozmakirinonas, rozmadialis veikia priešuždegimiškai, kaip antioksidantai ir slopina ŽIV-1 viruso proeteazes.

Mokslininkai nustatė, jog rozmarino ekstraktai pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu. Tepami ant odos jie veikia priešuždegimiškai. Gali būti jog rozmarinas veikia kaip chemoprotektantas ir pasižymi kepenis apsaugančiu poevikiu ( šiam teiginiui įrodyti dar reikia atlikti daugiau tyrimų ). Tyrimuose su laboratorinėmis pelėmis, rozmarinas padėjo sumažinti morfino nutraukimo simptomatiką.

Taip pat yra patvirtinta, jog rozmarinas švelniai skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda iš kepenų pašalinti toksinus.

Nuo senovės rozmarinas yra vertinamas kaip prieskonis. Jis įeina į garsių Prancūzijos prieskonių ,,Herbes de Provence“ ir ,,Bouquet garnis“ sudėtį. Rozmarinais gardinami mėsos, žuvies ir paukštienos patiekalai. Jų galima dėti į duoną ir bandeles.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai rozmarinai naudoti kaip sutraukianti, virškinimo traktą stimuliuojanti, spazmus atpalaiduojanti, tulžies sekreciją skatinanti, kraujotaką gerinanti priemonė bei stiprus antioksidantas.

 Virškinimui gerinti 

Rozmarinai švelniai skatina virškinimo procesus, slopina vidurių pūtimą, raugėjimą, pykinimą ir mažina tulžies susilaikymą.Taip pat naudingi esant vidurių užkietėjimams.

 Plaukų augimui skatinti 

Rozmarinų arbata skalaujami plaukai siekiant paskatinti jų augimą, gydant pleiskanas ir norint  sustabdyti plaukų slinkimą.

 Kraujotakai gerinti 

Nuo seno rozmarinų arbata gerta siekiant pagerinti atmintį ir smegenų kraujotaką. Senovėje naudotas gydyti galvos skausmams, hipotenzijai ir kraujotakos sutrikimams. Naudingi esant lėtiniam nuovargiui,

 Skausmams slopinti 

Eteriniai rozmarinų aliejai nuo seno naudojami skaudantiems raumenims ir skaudantiems sąnariams įtrinti.

 Kvėpavimo takų uždegimams 

Kvapieji rozmarinai taip pat malšina uždegimus, palengvina atsikosėjimą,  jais nuo seno mėgstama  gydyti bronchų, ausų, nosies ir gerklės infekcines ligas.

Šiai dienai rozmarino vartojimas pasikeitęs nedaug. Jis vertinamas kaip kepenų ir tulžies pūslės tonikas ir vartojamas esant riebalų virškinimo sutrikimams, pykinimui ar tulžies pūslės diskinezijai. Rozmarinas skatina dviejų kepenų fermentų – GSH transferazės ir  NAD(F)H-chinono reduktazės aktyvumą, dėl ko sumažėja laboratorinių gyvūnų riebalų kiekis kraujuje. Šiai dienai jis tebėra pasitelkiamas kai kaupiasi dujos, esant vidurių pūtimui ir lengviems virškinimo sutrikimams. Yra įrodyta, jog vartojant rozmariną su maistu, galima sumažinti vėžio, aterosklerozės ir kitų oksidacinių ligų išsivystymo riziką.

Kraujotaką rozmarinas veikia švelniai stimuliuojančiai, tinka esant hipotenzijai, atminties sutrikimams, galvos skausmams, senatvinei depresijai, ypač kai reikia daugiau susikaupti. Nustatyta, jog rozmarinas stiprina kapiliarų ir venų sieneles, gerina veninę kraujotaką.

Tyrimais su žmonėmis yra įrodyta, jog rozmarino eterinis aliejus gerina atmintį ir pakelia nuotaiką. Šis aliejus taip pat tinka mialgijų ir artralgijų gydymui, taip pat gali apsaugoti ir nuo odos vėžio ( tepamas išoriškai). Rozmarino galima pilti į vonias  jeigu vargina sąnarių skausmai.

Rozmarino vartojimo formos

Gydymo tikslams yra ruošiami džiovintos  rozmarinų žolės antpilai, tinktūros, kapsulės, rozmarinų eterinis aliejus ir tepalai, kurių sudėtyje gali būti 6%–10% eterinių aliejų.

Dozavimas

Džiovintų rozmarinų žolė: įprastai yra vartojama nuo 4 iki 6 g per dieną.
Rozmarinų užpilas: 1 arbatinis šaukštelis džiovintų rozmarinų yra užpilamas 1 stikline karšto vandes ir paliekama pritraukti 15-20 minučių. Geriama po 1-2 puodelius per dieną, po valgio.
Rozmarinų tinktūra(1:5, 40% alkoholio): įprastai yra vartojama po 40 – 80lašų (2–4 ml) iki 3 kartų per dieną.
Kapsulės: įprastai vartojama po 1-2  500-mg kapsules iki 3 kartų per dieną.
Eteriniai aliejai: turi būti vartojami tik trumpą laiką. Įprastai po 1- 2 lašus 2 kartus dienoje. Turi būti skiedžiamas paprastu aliejumi. Gryno rozmarino aliejaus ant odos tepti nerekomenduojama. Į vidų rozmarino aliejaus vartoti nėra rekomenduojama.
Rozmarinas voniai: Įprastai imama 60 g džiovintų rozmarinų. Juos  užpilti 500 ml vandens, leisti pritraukti 15-30 minučių, nukošti ir supilti į vonią. Negulėti ilgiau kaip 15 minučių.
Tepalas: Tepti skaudančias ar pažeistas kūno vietas.

Pašalinis rozmarino poveikis

• Istoriškai rozmarinai vartoti ne vieną šimtmetį. Laikoma, jog vartojamas maistinėmis dozėmis( kaip prieskonis) augalas nėra toksiškas.
• Vartojant eterinius rozmarino aliejus dideliais kiekiais galima sudirginti skrandžio gleivinę, žarnyną ir pakenkti inkstams.
• Didelėmis dozėmis geriant rozmarino arbatą gali atsirasti virškinimo trakto sudirginimo reiškinių.
• Išoriškai ant odos tepant neskiestą rozmarino aliejų gali išsivystyti odos uždegimas.
• Rozmarinas gali ilginti  kraujo krešėjimą ir didinti nukraujavimo pavojų, todėl turi būti vartojamas atsargiai, jeigu yra kraujo krešėjimo sutrikimų.

Rozmarino sąveika su kitais vaistais – Nėra nustatyta

Kada rozmarino preparatų vartoti negalima

•  Epilepsija – Rozmarino preparatai neskiriami epilepsija sergantiems asmenims ir esant traukuliams.
•  Eterinis aliejus  -Negalima vartoti eterinio aliejaus į vidų.
• baikai- Rozmarinų preparatai neskiriami vaikams.
•  Nėštumas  – Rozmarinų preparatai gydymui neskirami nėščioms ir maitinančioms moterims. Jie skatina kraujo pritekėjimą į gimdą ir gali sukelti persileidimus.
•  Alergija aspirinui  – Rozmarinuose yra veikliųjų medžiagų panašių į aspiriną, jo negalima vartoti jeigu esate alergiškas aspirinui.

Herbes de Provence prieskonių receptas

3 valgomieji šaukštai džiovintų čiobrelių
2 valgomieji šaukštai džiovintų daržinio dašio
1valgomasis šaukštas džiovintų raudonėlių
3 arbatiniai šaušteliai džiovintų rozmarinų
2 arbatiniai šaukšteliai džiovinto mairūno
1 arbatinis šaukštelis džiovintų levandos žiedų ( pasirinktinai)