Šunvotė – furunkulas

Šunvotė – furunkulas – kas tai yra?

Furunkulas ( furunculus) – yra ūminis pūlinis plauko maišelio ir riebalų liaukos ir jį supančių audinių uždegimas. Juos sukelia mikrobai. Formuojantis šunvotei uždegimas pažeidžia ne tik plauko folikulą, bet ir šalia esančią riebalų liauką ir plinta toliau, gali išplisti net į paodžio audinius. Kai kelios gretimai esančios šunvotės susilieja, susidaro giluminis pūlinys- abscesas, kuris į paviršių atsiveria keliais  drenažiniais taškais. Tai jau  yra vadinamoji piktvotė arba karbunkulas ( carbunculus) . Tai jau rimta bėda. Ligoniui gali prasidėti karščiavimas, krėsti šalktrėtis.  Šunvotės neretai atsiranda atsiranda  plaukais padengtose odos vietose, – ant sprando, veido, strėnų, sėdmenų Jos taip pat gali susidaryti ten, kur oda yra trinama, nukasoma, spaudžiama, daugiau praikaituoja – juosmens, kirkšnių srityse. Veido, nosies, ausų, kirkšnių ar pažastų  srityje susidariusios šunvotės yra ypač skausmingos ir gali komplikuotis rimtomis komplikacijomis.

Kodėl atsiranda šunvotės?

Votis visada susidaro gilyn į audinius plintant bakterijoms. Dažniausiai jas sukelia ant odos gyvenanys mikroorganizmai- stafilokokai ( Staphylococcus aureus,), tačiau sukėlėjai gali būti ir kitos bakterijos ar grybeliai. Mikroorganizmai į poodį patenka per traumos pažeistą odą – injekcijų, nukasymų vietose.  Plaukų folikulus gali užkimšti ir riebūs kremai, vazelinas. Bakterinės infekcijos taip pat plinta dalinantis rankšuolsčiais, kosmetinėmis priemonėmis, esant glaudžiam artimam kontaktui, taip pat spaudant spuogelius. Votims padeda plisti mikroskopiniai odos pažeidimai, nukasymai, prastos higienos sąlygos. Šunvotės yra nusilpusio organizmo požymis, jos puola sergančiuosius cukralige, avitaminoze, badaujančius, piktnaudžiaujančius dietomis, nesilaikančius higienos. Ją prasidėti skatina ir lėtiniai odos susirgimai- egzemos, niežai. Neretai šunvotės puola vaikus, paauglius ir senelius. Jeigu šunvotės linkę kartotis, tai yra vadinama furunkulioze.

Šunvotėmis dažniausiai serga

  •  Sergantieji cukralige, ypač jeigu gydymui yra naudojamas insulinas
  • Piktnaudžiaujantys alkoholio ir narkotinėmis medžiagomis asmenys
  • Blogos mitybos asmenys
  • Nesilaikantys asmeninės higienos
  • Gyvenantys ankštose patalpose
  • Dirbantys su riebalais, alyvomis ir naftos produktais
  • Alergiški asmenys, ypač tie kurių imuninė sistema yra labai nusilpusi,- pvz. sergantys ŽIV, onkologiniais susirgimais
  • Šunvotėmis neretai susergama jeigu kuris šeimos narys dažnai serga odos infekcinėmis ligomis
Ligos eiga

Pradžioje ant odos iškyla kietas, skausmingas gumbelis. Jis parausta, didėja iki 5-10 mm skermens, galiausiai tampa melsvai rausvos spalvos. Aplinkiniai audinai patinsta. Susiformavus vočiai, gumbelio centre matoma šviesesnė pūlinių pripildyta zona, vadinamoji akis. Jeigu uždegimas plinta tolyn, gali susiformuoti kelios susiliejančios votys, kurios į viršų gali atsiverti keliais kanalais. Jeigu uždegimas vystosi ten, kur yra daug puraus audinio – veide, pažastyje, akies kampe, netoli lūpos jis gali tapti  labai pavojingas. Ligoniui gali pakilti temperatūra, padidėti sritiniai limfmazgiai, jie gali būti labai skausmingi. Aplink votį audiniai patinsta, – labiausiai tose vietose, kur yra storesnis poodinis sluoksnis, pavyzdžiui, akies voke, lūpoje. Raudonos linijos einantys nuo šunvotės centro į šonus yra limfangito požymis. Šunvotės yra labai skausmingos. Neretai ligoniai taip pat skundžiasi nuovargiu, silpnumu, šaltkrėčiu. Negydoma šunvotė gali pratrūkti pati. Iš jos išteka pūliai, pūlinio angos viduje yra matomas vadinamas geluonis- mirusių audinių kamštis. Jį būtina pašalinti ir drenuoti kad pasibaigtų uždegimas. Gyja šunvotės ilgai-1-2 savaites. Jeig furunkulas išsivalė pats audinių defekto vietoje lieka gilus randas.

Karbunkulo eiga yra dar sunkesnė, nes jis susidaro susiliejus keliems furunkulams. Karbunkulai puola senyvo amžiaus ir nusilpusius asmenis. Uždegimas gali paliesti didelius audinių plotus, išplisti  ne tik į paodį bet ir raumenis ir gilesnius audinius. Patinimas būna labai didelis, iš darinio gali tekėti kraujingi pūliai. Taip pat būna stiprūs intoksikacijos reiškiniai, karščiavimas, galvos skausmai, didelis bendras silpnumas. Karbunkulas yra neatidėliotinos gydytojo pagalbos reikalaujanti būklė. Jis yra gydomas tik chirurgų. Pūlinys turi būti atvertas ir išvalytas ir gydomas medikų priežiūroje.

Kuo skubiau į gydytoją reikia kreiptis jeigu šunvotė yra iškilusi veido viduryje, stuburo srityje, vargina karščiavimas, formuojasi karbunkulas.

Diagnostikos principai

Ligos diagnozė paprastai yra nustatoma apžiūros metu. Gali būti atliekami kraujo ar šlapimo tyrimai- ENG, bendras kraujo tyrimas. Sudėtingesniais atvejais gali būti imamas pasėlis iš nosiaryklės ir pūlinio.

Gydymo principai

Šunvotės turi būti gydomos tik gydytojo. Gydytojas pūlinį atveria ir išvalo (drenuoja). Po to yra skiriamas gydymas antibiotikais. Dažniausiai apie 5-10 dienų. Jeigu buvo rastos bakterijų kolonijos nosies šnervėse, vietiniam gydymui gali būti skiriamas Mupirocinas. Šunvotės gyja ilgai- 1-2 , o kartais ir iki kelių savaičių.

Šunvotės jokiu būdu negalima spaudyti ar spausti patiems- bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti kraujo užkrėtimą ( sepsį). Šunvotę būtina gydyti praveriant ir drenuojant pūlinį.

Alternatyvaus gydymo principai

Taikomi daugiau profilaktikai, jeigu šunvotės puola dažnai. Patariama keisti mitybos įpročius. Papildomai vartoti daugiau cinko ir vitamino A turinčių maisto produktų ar papildų.

Liaudiškomis priemonėmis būdavo gydoma senovėje. Ant šunvočių dedami šutekliai su Kanadinės auksašaknės ištrauka. Odą dezinfekuojančiu poveikiu pasižymi bergamoto (Citrus bergamia),ramunėlių (Matricaria recutita), levandos,  (Lavandula officinalis), šalavijo (Salvia officinalis) ir arbatmedžio (Melaleuca spp.) eteriniai aliejai. Homeopatinis gydymas gali praversti ( jeigu iš viso pravers ) tik tuo atveju kai šunvotė dar nėra susiformavusi- pradinėse uždegimo stadijose. Homeopatai šiuo atveju gali skirti  Belladonna arba Hepar sulphureus preparatus. Jeigu šunvotė jau susiformavusi, papildomam gydymui gali būti naudojami  Mercurius vivus arba Silica.

Ką daryti jeigu formuojasi šunvotė?

Visada reikia kreiptis į gydytoją ir to neatidėlioti. Namuose bręstančią šunvotę galite aprišti sterilia marle su ichtiolo tepalu, arba dėti tvarstį su antibiotikų ( fuzidono) tepalu arba tvarstį suvilgyti labai stipriu druskos tirpalu. Sveika oda aplink šunvotę yra nuvaloma kamparo arba salicilo spiritu.

Jokiu būdu negalima pačiam šunvotės spausti ar pradurti,  negalima ant jos dėti šiltų kompresų, nes taip tik padėsite plisti uždegimui. komplikuotis į karbunkulą arba piktvotę (kai uždegimas išplinta po gretimus plaukų maišelius).

Profilaktika

Šunvotės linkusios kartotis ir neretai puola kelis tos pačios šeimos asmenis. Kad jų būtų išvengta, reikėtų laikytis asmens higienos priemonių, plautis rankas su muilu, ypač palietus spuogą.

  • Pacientus yra būtina perspėti, jog negalima spaudyti spuogų ar odos darinių, ypač aplink nosį, akis, burną. Šiose vietose yra labai stipri kraujotaka ir infekcija greitai gali plisti į smegenis.
  • Šeimoje kiekvienas narys turėtų turėti savo asmeninį rankšluostį.
  • Dažnai keisti apatinius baltinius ir patalynę.
  • Nesinaudoti kitų asmenų asmeniniais  rankšluosčiais ir higienos bei kosmetikos priemonėmis.
  • Nenaudoti riebių, odos poras užkemčiančių kosmetikos priemonių- vazelino, krem pudros.
  • Gerai maitintis.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *