Veninės tromboembolijos profilaktika

Veninės tromboembolijos profilaktika

Veninė tromboembolija (VTE) yra viena iš lengviausiai perspėjamų mirties priežasčių. Yra nustatyta, jog net  70% -80% fatališkai pasibaigusių veninės tromboembolijos atvejų įvyksta nechirurginiuose skyriuose. JAV autorių duomenimis maždaug  40% ligoninėse besigydančių pacientų reikalinga veninės tromboembolijos profilaktika.

Kaip vertinama tromboembolijos rizika?

Hospitalizuotų pacientų tromboembolizjos rizikos faktoriams priklauso:

3 taškai: aktyvus vėžys, buvusi VTE ( išskyrus paviršinių venų trombozę), diagnozuota trombofilinė būklė, gulėjimas lovoje bent 3 dienas.

2 taškai:  1 mėnesio laikotarpyje buvusi trauma arba chirurginė operacija

1 taškas: amžius virš 70 metų, nutukimas- KMI indeksas 30, kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, išeminis insultas, ūmi infekcija ir/arba reumatologinis susirgimas, gydymas hormoniniais preparatais

Profilaktika

Farmakologinė profilaktika VTE riziką sumažina iki  50%.

Visus pacientus būtina skatinti pasivaikščioti keletą kartų per dieną.

Ūmių susirgimų metu ir esant rimtai VTE išsivystymo rizikai kai nėra nukraujavimo pavojaus , reikia skirti profilaktines mažas nefrakcionuoto heparino (UHF) dozes- po 5000 V po oda kas 8 arba kas 12 valandų.Arba žemos molekulinės masės hepariną (LMWH), enoksapariną, 40 mg po oda kasdien arba daltepariną po 5000 V po oda kasdien arba  fondaparinux, 2.5 mg po oda kasdien.

Vieno aspirino paskyrimas nėra pakankama VTE profilaktikos priemonė.

Jeigu pacientui yra VTE išsisvystymo rizika, tačiau antikoagulintų taikyti negalima, – turi būti taikomos mechaninės profilaktikos priemonės- intermituojanti pneumatinė kompresija arba medicininės kompresinės kojinės. Tačiau šių priemonių patikimumas kol kas nėra mediciniškai pagrįstas.

Literatūra

The Washington  Manual  Of Medical Therapeutics, 34th Edition

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *