Miškinė girūnė

Miškinė girūnė ir jos  gydomosios savybės

Augalas – Miškinė girūnė

Lotyniškas pavadinimas –Sanicula europaea

Sinonimai – Sanicula,  Sanikel,European Sanicle, Herbe aux Charpentiers, Herbe aux Chênes, Herbe de Saint Laurent, Herbe aux Vaches, Poolroot, Sanicle d’Europe, Sanícula, Sanicula europaea, Saniculae Herba, Sanicule, Self-Heal, Wood Sanicle

Šeima – Salierinių (Apiaceae)

Augalo aprašymas

Miškinė girūnė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 30-60 cm aukščio. Jos stiebas yra stačias, nešakotas. Pamatiniai augalo lapai yra  ilgakočiai, su plaštakiškai suskaldytu lapalakščiu. Lapalakčio viršutinė pusė yra tamsiai žalia, blizganti. Stiebo lapai yra smulkesni, mažiau suskaldyti, trumpakočiai arba bekočiai. Žiedynas – skėtis. Žydi girūnė baltos spalvos žiedais.  Augalo žydėjimo periodas gegužės – birželio mėnesiai. Vaisius kiaušiniškai rutuliška, 4-5 mm ilgio sėklelė. Ji apaugusi šereliais, išlinkusiais kaip kabliukais, todėl prikimba prie gyvūnų kailio ir taip išplinta.

Miškinės girūnės mėgsta augti lapuočių ir mišriuose miškuose, derlinguose, drėgnuose karbonatiniuose dirvožemiuose. Mėgsta pavėsį. Miškinės girūnės auga visoje Europoje, taip pat Centrinėje Azijoje.

Miškinės girūnės pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio ,, sanus“- reiškiančio – sveikata. Jau 1 praėjusio amžiaus šimtmetyje buvo žinomos miškinės girūnės žaizdų gijimą skatinančios savybės. Iki pat XVII amžiaus miškinė girūnė buvo naudojama kraujavimų, vidinių kraujavimų, žaizdų gydymui.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra naudojama antžeminė augalo dalis. Girūnės žolė yra pjaunama visą vasarą.

Veikliosios medžiagos

Girūnėje aptinkama iki  13% saponinų, alantoino, eterinių aliejų, taninų, chlorogeninės ir rozmarininės rūgšties, gleivių ir vitamino C. Aptikta joje ir silicio rūgšties bei kartumynų. Jos sudėtyje esantis alantoinas skatina audinio regeneraciją. Rozmarininė rūgštis veikia priešuždegimiškai.

Naudojimas medicinoje

Šiuo metu miškinė girūnė yra naudojama retai.  Senovėje ji buvo naudojama opų gydymui, taip pat skrandžio ir žarnų opų gydymui, bei kraujavimams iš nosies stabdyti. Miškinė girūnė laiudies medicinoje buvo naudojama viduriavimų, dizenterijos, gerklės skausmoir kosulio gydymui. Ypač kai yra sunku atsikosėti.Tradiciškai yra laikoma, kad girūnė pasižymi detoksikuojančiu poveikiu. Išoriškai sutrinti jos lapų pavilgai gali būti dedami ant žaizdų, nušalimų, nuožvarbų, hemorojinių mazgų ar odos uždegimo apimtų vietų.

Pašalinis miškinės girūnės  poveikis

Manoma, jog vartojama nedidelėmis dozėmis miškinė girūnė gali būti saugi vartoti. Tačiau didelės miškinės girūnės dozės veikia dirginančiai, gali sukelti pykinimą ir vėmimą.

Miškinės girūnės  sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Kada miškinės girūnės  preparatų vartoti negalima

Miškinės girūnės preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims.

Miškinės girūnės preparatų nerekomenduojama vartoti sergantiesiems skrandžio ir žarnyno ligomis.

Mišinės girūnės preparatų nerekomenduojama vartoti alergiškiems salierinių šeimos augalams asmenims.

Daugiau skaitykite

  • Miškinė stilingija – Miškinė stilingija – Stillingia sylvatica – queen's-delight, […]
  • Vaistinė veronika - Vaistinė veronika – Veronica officinalis – Veronica, Speedwell, […]
  • Vaistinė notra – Vaistinė notra – Stachys officinalis – Betony,  Bétoine, Betónica, […]
  • Kalninis dašis – Kalninis dašis –Satureja montana –Winter savory, Ajedrea, Calamintha […]
  • Smulkiažiedė tūbė – Smulkiažiedė tūbė – Verbascum thapsus – Mullein, Aaron's Rod, […]
  • Pelkinis gailis – Pelkinis gailis – Ledum palustre L. – gailė, kamparėlis, […]
Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *