Lūpų vėžys

Lūpų vėžys
Klasifikacija pagal TLK

C00- Lūpos piktybinis navikas

Sergamumas

Lūpų vėžys Lietuvoje nėra dažnas susirgimas. 2012 metais Lietuvoje buvo 0.8 susirgimų šia vėžio forma 100 000 guyventojų. Dažniausiai juo serga ilgai rūkantys  ir vyresni nei 60 metų asmenys. Vyrai šia liga serga kiek dažniau nei moterys. Vėžys dažniausiai vystosi ant apatinės lūpos (daugiau nei 90% atvejų). Dažniausiai yra sergama plokščialąsteliniu apatinės lūpos vėžiu.

Lūpų vėžio  vystymosi priežastys
  • Rūkymas, ypač ilgalaikis, kramtomasis tabakas
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu
  • Vitaminų A, E  ir C trūkumas
  • Mikrotraumos, auskarai lūpose
  • Ilgalaikis uždegimas
  • Paveldimumas
  • Virusinė infekcija ( papilomos virusas)
  • Ilgas buvimas saulėje, piktnaudžiavimas UV spinduliais
  • Bloga burnos ertmės higiena
  • Profesiniai veiksniai- chemikalų poveikis
Klinika

Dažniausiai ant apatinės lūpos atsiranda nedidelė opelė, kuri negyja ilgiau kaip 2-3 savaites. Gali silpnai niežėti ar šiek tiek skaudėti. Prisidedant uždegimui- lūpa patinsta, gali varginti seilėtekis, sunku valgyti, sunku sučiaupti lūpas. Vėliau navikui plintant didėja sritiniai limfmazgiai.

Diagnostikos principai

Įvertinama anamnezė, išmatuojamas naviko dydis, atliekamas citologinis ir histologinis tyrimas, taip pat tiriami ir sritiniai limfmazgiai. Būtina palpuoti ir įvertinti požandikaulinius ir kaklo limfmazgius.

Bendrieji tyrimai

Laboratoriniai tyrimai

Atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai.

Instrumentiniai tyrimai

  • Ultragarsinis tyrimas: ultragarsu ištiriami ir įvertinami kaklo limfmazgiai. Taip pat gali būti atliekama  aspiracinė biopsija kontroliuojant mikroskopu.
  • Atliekama padidėjusių limfmazgių aspiracinė biopsija, taip pat citologinis aspirato ištyrimas.
  • Veido ir žandikaulių rentgenografiniai tyrimai: rentgenograma, Kompiuterinė tomografija( KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Naviko morfologiniai variantai

Dažniausiai yra  aptinkamas plokščialąstelinis apatinės lūpos vėžys.

Diferenciacijos laipsniai

Gx- naviko diferenciacija yra nežinoma
G1- gerai diferencijuotas navikas
G2- vidutiniškai diferencijuotas navikas
G3- blogai diferencijuotas navikas
G4- nediferencijuotas navikas

TNM klasifikacija

Kaklo limfmazgiai

T-pirminis navikas
Tx- pirminio naviko įvertinti neįmanoma
T0- pirminio naviko nėra
Tis- carcinoma in situ
T1- navikas yra 2 cm ar mažesnis
T2- navikas yra didesnis nei 2 cm, bet mažesnis nei 4 cm
T3- navikas yra didesnis nei 4 cm
T4a- navikas yra pažeidęs gretutines struktūras- kaulą, apatinį alveolinį nervą, burnos dugną, smakro ar burnos odą
T4b- navikas yra išplitęs į kramtomuosius raumenis, kaukolės pagrindą, vidinę miego arteriją

N- Sritiniai limfmazgiai

Nx- metastazių sritiniuose limfmazgiuose įvertinti yra neįmanoma
N0- metastazių sritiniuose limfmazgiuose nėra
N1- viename pažeistos pusės limfmazgyje yra 3 cm ar mažesnė metastazė
N2- metastazės kaklo limfmazgiuose
N2a – viename pažeistos pusės kaklo limfmazgyje yra 3-6 cm dydžio metastazė
N2b- pažeistos pusės kaklo limfmazgiuose yra daugybinių metastazių, bet ne didesnių kaip 6 cm
N2c- abiejų pusių ar priešingos pusės kaklo limfmazgiuose yra metastazių, bet ne didesnių kaip 6 cm
N3- limfmazgiuose yra metastazių, didesnių nei 6 cm

Limfmazgiai esantys per vidurinę kaklo liniją yra priskiriami pažeistosios pusės limfmazgiams.

M- Tolimosios metastazės

M0- Tolimųjų metastazių nėra
M1- yra tolimosios metastazės

0 stadija Tis N0 M0
I stadija T1 N0 M0
II stadija T2 N0 M0
III stadija T3 N0 M0
T1,T2,T3 N1 M0
IV A stadija T1, T2, T3, T4a N2 M0
T4a N0, N1 M0
IV B stadija Bet kuris T N3 M0
T4b Bet kuris N M0
IVC stadija Bet  kuris T Bet kuris N M1
Gydymo principai

Jeigu navikas nėra išplitęs- pirmiausia yra taikomas chirurginis gydymo būdas. Naviką taip pat galima šalinti lazeriu arba taikant krioterapiją.

Antras pasirinkimas yra spindulinė terapija trumpaisiais Rentgeno spinduliais.

Po operacijos papildomai gali būti taikomas chemospindulinis gydymas arba tik spindulinis gydymas- priklausomai nuo ligos stadijos ir išplitimo laipsnio.

Chemospindulinis gydymas yra indikuotinas, jeigu operacinio pjūvio kraštuose yra aptinkama navikinių ląstelių arba yra nustatomas ekstrakapsulinis vėžio plitimas.

Pooperacinis sekimas

Pacientus būtina tikrinti sekančia tvarka

Pirmasiais ir antraisiais metais po taikyto gydymo jie turi būti tikrinami kas 3 mėnesius.

Trečiaisiais metais- kas 6 mėnesius.

Vėliau – 1 kartą per metus.

Patikrinimo metu rekomenduotina atlikti:

  • Ligonio patikrą, periferinių limfmazgių apčiuopą kiekvienos apžiūros metu.
  • Esant reikalui- bendras kraujo tyrimas ir biocheminiai kraujo tyrimai.
  • Kaklo limfmazgių ultragarsinis ištyrimas – praėjus 3 -6 mėnesiais po gydymo, po to pirmuosius 5 metus- 1 kartą per metus, o vėliau- pagal indikacijas. Biopsiniai limfmazgių tyrimai- pagal indikacijas.
  • Krūtinės ląstos rentgenograma- atliekama pirmuosius 5 metus- 1 kartą per metus, o vėliau- pagal indikacijas.
  • Kiti spinduliniai tyrimai- pagal reikalą.
Prognozė

Literatūros duomenimis pilnai nuo šios ligos išgydoma maždaug 60-70 % atvejų. 10 metų po operacijos išgyvena apie 80 % pacientų sirgusių I arba II stadijos lūpos vėžiu. Sergant III stadijos vėžiu 5 metus išgyvena apie 30-40 % sergančių šia liga. Progonzė blogėje esant daugybiniams sritinių limfnazgių pažeidimams, ypač abipusiams.

Profilaktika
  • Sveikas gyvenimo būdas, taisyklinga burnos higiena.
  • Saugūs lytiniai santykiai.
  • Vengti tiesioginių saulės spindulių, naudoti apsaugines priemones nuo saulės.
  • Nerūkyti, nevartoti kramtomojo tabako.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *