Tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena, pasireiškianti kai žmogui tenka prisitaikyti prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar prie stresogeniškų gyvenimo įvykių. Toks sutrikimas atsiranda veikiant stipriamstresoriui (pvz.: išsiskyrimas, netektis, migracija) ir labai priklauso nuo individualaus asmens jautrumo. Ši būsena paprastai sukelia socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus.
Kokios yra adaptacijos sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai ?Adaptacijos sutrikimai yra trumpalaikiai nepscihotiniai asmenybės elgesio pokyčiai. Šie sutrikimai atsiranda stipriai traumuojančio įvykio pasėkoje. Tokiems traumuojantiems įvykiams tradiciškai priskiriamos ypatingos situacijos:
- žmonių ar gamtos sukeltos katastrofos,
- karai,
- buvimas kito žmogaus mirties ar sužalojimo liudininku,
- rimtas nelaimingas atsitikimas ar avarija,
- buvimas išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka ar liudininku.
- Panašūs simptomai gali atsirasti ir lengvesnių tačiau vis tiek smarkiai traumuojančių įvykių pasėkoje:
- skyrybos,
- parnerio neištikimybė,
- pirmo vaiko gimimas,
- sunki vaiko liga,
- artimo žmogaus mirtis,
- trauma ar sunki somatinė/psichinė liga,
- dalyvavimas teismo, tardymo procesuose.
Iš anksto nustatyti, kaip į vieną ar kitą stresą reaguos asmuo neįmanoma. Kiekvieno asmens reakcijos pobūdis priklauso nuo asmenybės, praeityje įgytos patirties , nuo sugebėjimo įveikti vieną ar kitą gyvenimo situaciją, bei nuo aplinkinių paramos.
Kokie yra adaptacijos sutrikimų požymiai
Individualaus žmogaus jautrumas neretai nulemia adaptacijos sutrikimo stiprumą. Šis sutrikimas gali pasireikšti kaip
- depresinė nuotaika,
- nerimo simptomais,
- pastoviu susirūpinimu,
- nesugebėjimu susikaupti,
- nesugebėjimu planuoti ateities darbų,
- negalėjimu užbaigti pradėtus darbus,
- nesugebėjimu atlikti kasdienius buitinius darbus.
Neretai tokie asmenys būna varginami nepastovių emocijų, yra labai dirglūs ar agresyvūs. Tai ypač būdinga paaugliams.
Šiam sutrikimui būdinga ir tai, kad joks aprašytas simptomas nebūna visiškai ryškus ar vyraujantis.
Vaikams šio sutrikimo sudėtine dalimi neretai tampa regresyvus elgesys, pvz., šlapinimasis į lovą, vaikiška kalba, pirštų čiulpimas. Svarbiausias adaptacijos sutrikimo skiriamasis bruožas – dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai paprastai prasideda maždaug per mėnesį po stresogeninio įvykio ar gyvenimo pokyčio. Šie simptomai rečiau trunka kaip 6 mėnesius. Individualus jautrumas dar labiau padidina šio sutrikimo rizikos laipsnį.
Adaptacijos sutrikimų variantai
- AS su depresine nuotaika, klinikoje vyrauja lengvos depresijos simptomai.
- AS su nerimu, klinikoje vyrauja nerimo simptomai.
- AS su mišria nerimo ir depresine nuotaika
- AS su elgsenos sutrikimu. Simptomams būdingas elgesys, kuris pažeidžia visuomenės normas ar pažeidžia kitų asmenų teises.
- AS su mišriu emocijų ir elgsenos sutrikimu
Diagnozė nustatoma tik įvertinus ryšius tarp:
- Simptomų formos, turinio ir ryškumo;
- Asmenybės ir anamnezės;
- Stresogeniško įvykio, situacijos, ar gyvenimo krizės.
- Per 3 mėn. po streso (ų) pasireiškia emocijų ir elgsenos sutrikimo simptomai.
- Dėl šių simptomų:
- asmuo jaučia stipresnį negu tikėtina distresą;
- sutrinka socialinė ar kita akademinė veikla.
- Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo požymiai
- Šie simptomai nėra sukelti sielvarto ar gedulo
- Pasibaigus stresui (ar jų pasekmėms), Adaptacinio sutrikimo simptomai trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius
Pagrindinis gydymo tikslas yra palengvinti ligos simptomus ir padėti žmogui grįžti prie įprastos jo gyvenimo veiklos. Pagrindiniai šios ligos gydymo būdai yra psichoterapija ir medikamentinis gydymas. Taikant psichoterapinį gydymą siekiama stabilių teigiamų asmenybės pokyčių, kad susidūręs su rimtomis problemomis pacientas galėtų pats su jomis susidoroti su jomis . Siekiama, kad stresoriai, kurių pašalinti ar sumažinti negalima, kuo mažiau paveiktų paciento gyvenimą.
Adaptacinių sutrikimų gydymo būdai
- Elgesio terapija
- Individuali psichoterapija
- Šeimos terapija
- Savitarpio pagalbos grupės
- Medikamentinis gydymas rekomenduojamas tik tais atvejais, kai adaptacinio sutrikimo simptomai nemažėja taikant psichoterapiją 3 mėnesius.
Tuo atveju vartojami raminamieji vaistai ar antidepresantai.