Kompiuterinė tomografija

Tyrimo reikšmė

Kompiuterinės tomografijos tyrimas  (KT) yra laikomas rentgenologiniu tyrimu. Tyrimo metu paciento kūnas apšviečiamas išilgai tiriamos kūno dalies sklindančiais spinduliais.  Rentgeno spindulių detektorius registruoja šių spindulių sklidimą kūno audiniais. Kadangi kūno audiniai yra skirtingo tankio, šie spinduliai bus skirtingai sugeriami kūno audiniuose. Dėl ko tyrimo metu galima įvertinti įvairių audinių tankio koeficientus. Ši informacija apdorojama kompiuteryje ir pateikiama ekrane kaip matomas vaizdas. Neretai tyrimas atliekamas pacientui į veną suleidus rentgenokontrastinių dažų, kurie paryškina tiriamąjį vaizdą. Skirtingi audinių tipai tyrimo metu matomi kaip skirtingos spalvos dariniai.

 Pilvo KT tyrimas  atliekamas norint diagnozuoti pilvo organų susirgimus. Jo metu galima nustatyti tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų ir mažojo dubens organų  uždegimus, cistas, auglius.

 Atliekant “spiralinį” kompiuterinės tomografijos tyrimą  galima diagnozuoti ūmų apendicitą. Manoma, jog naujausi kompiuterinės tomografijos aparatai – 64-pjūvių KT aparatai gali pakeisti įprastinį kolonoskopinį tyrimą.

 Smegenų KT tyrimas  padeda nustatyti kraujotakos sutrikimus smegenyse. Jis yra ypač naudingas smegenų traumų atveju, įtariant insultą arba kraujavimą smegenyse, arterioveninius sklaidos sutrikimus, angiomas ir aneurizmas.

 Nekontrastiniai KT smegenų tyrimai  šiuo metu yra pirmojo pasirinkimo tyrimas diaznozuojant ūmų insultą. Kontrastinis smegenų KT tyrimas gali būti naudingas diagnozuojant smegenų auglius, tačiaujis yra mažiau informatyvus nei magnetinio rezonanso tyrimas.

 Krūtinės ląstos KT tyrimas  gali būti naudingas diagnozuojant uždegimus krūtinės ląstos srityje, krūtinės ląstos organų cistas, auglius ir padidėjusius limfmazgius.

 Spiralinis krūtinės organų KT tyrimas leidžia  įvertinti krūtinės organų būklę kai įtariama plaučių embolija.

 Inkstų ir šlapimtakių KT tyrimas  šiuo metu yra laikomas pagrindiniu tyrimu nustatant akmenis šlapimo takuose. Šis tyrimas laikomas  95% – 96% jautriu ir 98 % specifiniu nustatant šiuos suisirgimus (lyginant su echoskopiniu inkstų tyrimu, kuris yra specifinis 44%, intravenine urografija, kuri yra  64% specifiška ir inkstų rentgeninių tyrimu, kuris yra 45%specifinis.)

 Širdies KT tyrimas  tobulėja kaskart išleidžiant naują aparato modelį. Šiuo metu širdies KT tyrimas gali būti atliekamas 64 –pjūvių KT aparatu, kurio pagalba galima atlikti nejudančios širdies nuotraukas, nes aparatas yra labai greitaeigis. Būtent todėl manoma, jog šis tyrimo būdas gali pakeisti invazinį koronarinės angiografijos tyrimą nes yra pakankamai patikimas vertinant žymų vainikinių širdies arterijų susiaurėjimą.

Verta žinoti

Nesenai atlikto tyrimo metu (Henschke, 2006)  buvo pastebėta, jog beveik 80% mirčių susijusių su plaučių vėžiu buvo galima išvengti pasitelkus spiralinį KT tyrimą, profilaktiškai skanuojant didelės rizikos grupes. Taip yra todėl, kad sprialinio KT plaučių tyrimo metu galima nustatyti ankstyvuosius plaučių audinio pakitimus, kai jis dar yra išgydomas.

 Klaustrofobijos varginamiems pacientams prieš tyrimą turėtų būti skiriami raminantys vaistai .

Tyrimo komplikacijos

• Alerginės reakcijos į kontrastinius dažus
• Ūmus inkstų nepakankamumas

Norma

Nėra pokyčių tiriamuose audiniuose

Pasiruošimas tyrimui

• Pacientą privalu informuoti, kodėl jam atliekamas šis tyrimas. Jam reikia išaiškinti, jog tyrimo metu gali būti jaučiamas minimalus diskomfortas vaistų leidimo į veną metu. Pacientas gali jausti trumpalaikį karščio pylimo jausmą, druskos skonį burnoje ar pykinimą. Viso tyrimo metu pacientas privalo išgulėti ramiai nejudėdamas.
• Prieš atliekant šį tyrimą turi būti išsiaiškinta ar pacientas nėra alergiškas jodui, jūros gėrybėms ir kontrastiniams dažams. Jeigu pacientas yra alergiškas, prieš tyrimą gydytojo nurodymų gali būti skirti antihistamininiai ir steroidiniai vaistai.
• Jeigu pacientas serga 2 dipo diabetu ir yra gydomas metforminu, šį vaistą privalu nutraukti 2 dienas prieš elektyvinės chirurgijos ir angiografijos procedūras. Taip daroma siekiant išvengti laktacidozės pavojaus.
• Prieš tyrimą privalu ištirti azoto,  ureos ir kreatinino kiekius   kraujyje
• Prieš numatomą tyrimą pacientas privalo būti nevalgęs bent 4 valandas  (jis gali gerti vandenį), jeigu tyrimo metu bus naudojami rentgenokontrastiniai dažai. Prieš pradedant pasninką turi būti užtikrinta, jog pacientui netrūksta skysčių.
• Jeigu atliekamas pilvo KT  tyrimas, iš vakaro prieš numatomą tyrimą pacientui gali būti skiriama išgerti kontrasto turinčio gėrimo (Pvz. Bario sulfato). Kontrastą pakartotinai gali tekti išgerti 1 valandą prieš tyrimą.
• Prieš tyrimą turi būti gautas raštiškas ligonio sutikimas.
• Jeigu yra numatomas galvos KT tyrimas, prieš tyrimą pacientui reikia išsisimti visus metalinius daiktus iš plaukų ir burnos.

Tyrimo atlikimo tvarka

• Pacientas guldomas horizontalioje padėtyje ant KT stalo.
• Prijungiama IV linija.
• Gaivinimo įranga privalo būti paruošta ir lengvai pasiekiama šalia paciento.
• Per IV liniją suleidžiami rentgenokontrastiniai dažai.
• Pacientas skanuojamas KT skaneryje.
• Tyrimo metu paciento gali būti prašoma nekvėpuoti arba sulaikyti kvėpavimą.

Slauga po tyrimo

• Didžiuma alerginių reakcijų į kontrastiniu dažus įvyksta 30 minučių bėgyje po dažų suleidimo. Pacientą privalu atidžiai stebėti dėl: kvėpavimo nepakankamumo, hipotenzijos, edemos,dilgėlinės, bėrimo, tachikardijos ir gerklų stridoro. Gaivinimo įranga turi būti parengta šalia paciento visą stebėjimo laikotarpį.
• 24 valandų bėgyje po KT tyrimo pacientą privalu stebėti dėl alerginių bėrimų atsiradimo.
• Pašalinus IV liniją, punkcijos vieta prispaudžiama spaudžiančiuoju tvasčiu. Ją būtina stebėti dėl kraujavimo.
• Pacientui skiriami vaistai kaip įprastai. Jam leidžiama valgyti kaip įprastai. Pacientui turi būti pasiūlyta išgerti bent 3 stiklines vandens, kad būtų paskatintas dažų išskyrimas iš organizmo.
• Po KT tyrimo turi būti stebimas paciento šlapimo išsiskyrimas.
• Pacientas taip pat turi žinoti, jog išgėrus rentgenokontrastinių dažų jis gali suviduriuoti.
• Prieš pradedant gydymą metforminu, turi būti ištirta paciento inkstų būklė.

Tyrimo interpretacija

Pilvo KT tyrimas

• Pilvo Aortos Aneurizma
• Abscesai
• Apendicitas
• Išsiplėtę tulžies latakai
• Cistos
• Divertikulitas
• Akmenys tulžies pūslėje
• Hemoragijos
• Infekcija
• Blužnies plyšimai
• Prostatos hipertrofija
• Augliai

Smegenų KT tyrimas

• Abscesas
• Arterioveniniai sklaidos trūkumai
• Smegenų aneurizmos
• Smegenų infarktai
• Hemoragijos/hematomos
• Hidrocefalija
• Meningeomos
• Išsėtinė sklerozė
• Augliai
• Skilvelių pasislinkimas
• Skilvelių išsiplėtimas

Krūtinės KT tyrimas

• Aortos aneurizma
• Cista
• Padidėję limfmazgiai
• Stemplės augliai
• Granuliomos
• Stemplės išvarža
• Uždegimas
• Tarpuplaučio augliai
• Auglių metastazės
• Skystis pleuros ertmėje
• Pneumonitas
• Plaučių embolija
• Plaučių augliai

Tyrimo rezultatus įtakojantys faktoriai

• Bet koks paciento judesys tyrimo metu gali pabloginti tyrimo rezultatus.
• Jeigu yra atliekamas Pilvo KT tyrimas, bario ir išmatų liekanos, bei dujų sankaupos žarnose gali keisti nuotraukų kokybę

Kontraindikacijos tyrimui

• Pacientas alergiškas jodui, jūros gėrybėms ar rentgenokontrastiniams dažams.
• Nėštumas
• Visoms vaisingo amžiaus moterims šis tyrimas atliekamas tik per mėnesines arba per pirmąsias 12 -14 dienų nuo pirmos mėnesinių dienos. Taip daroma norint išvengti vaisiaus apšvitinimo.
• Tyrimas nealiekamas esant didelio laipsnio nutikimui ir pacientams, kuriuos vargina klaustrofobija.
• Tyrimas neatliekamas pacientams, kurių būklė yra nestabili.
• Tyrimas neatlikamas jeigu pacientas negali kooperuoti tyrimo metu dėl savo amžiaus, protinės būklės, skausmo ir kitų faktorių.
• Tyrimas neatliekamas jeigu pacientams yra nustatytas inkstų nepakankamumas, arba jiems gali išsivystyti inkstų nepkankamumas sukeltas rentgenokontrastinių dažų (esant dehidratacijai