Lėtinis nuovargis

Kas yra lėtinio nuovargio sindromas?

Lėtinis nuovargis  yra klinkinių simptomų visuma, kuri neretai pasireiškia atminties ir dėmesio sutrikimais, gerklės skausmais, kaklo ir pažasties limfmazgių padidėjimu, nepaaiškinamais raumenų skausmais, lakaus pobūdžio sąnarių skausmais nesant jokių aiškių sąnarių uždegimo požymių, varginančiais galvos skausmais, neišsimiegojimo jausmu, ypatingu nuovargiu 24 valandas po intensyvios fizinės ar protinės veiklos, trunkančiu ilgiau nei 24 valandas.

Bendrąja prasme tai yra nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis išsimiegojus ir sumažinantis vidutinį dienos aktyvumą mažiausiai šešiems mėnesiams. Būtina šią būklę skirti nuo raumenų silpnumo. Lėtinis nuovargis dažniausiai nėra susijęs su fiziniu krūviu.

Etiologija

Iš esmės tik 5% visų besiskundžiančių nuovargiu pacientų yra nustatomas lėtinis nuovargio sindromas. Dažniau ilgalaiko nuovargio priežastys yra depresija ir nerimas- pasitaiko apie 2/3 atvejų. Yra laikoma, kad nuo 20% iki 25% atvejų lėtinio nuovargio priežastys yra idiopatinės ir neatitinka lėtinio nuovargio sindromo kriterijų. Ir tik mažiau nei 5% lėtinį nuovargį sukelia neišiaškintos ligos.

Dažniausios lėtinį nuovargį sukeliančios priežastys yra šios

• Depresija
• Jaudinimasis, nervingumas ir pastovi įtampa, įtemptas darbas
• Miego trūkumas ir poilsio stoka
• Ilgai trunkantis fizinis darbas ir apkrovimas bei psichologinis krūvis
• Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis
• Anemija
• Hipotireozė
• Kai kurių vaistų vartojimas, ypač kai vartojami
• —–Beta blokatoriai
• —–Raminantieji
• ——Antidepresantai
• ——-Raminančio poveikio antihistamininiai preparatai
• ——-Klonidinas
• ——-Metildopa
• Lėtinės bakterinės ir virusinės infekcijos (Epštein- Baro virusas)
• Hormoninės pusiausvyros sutrikimai
• Imuninės sistemos susirgimai
• Miego apnėja
• Mitybos ypatumai – Griežta dieta, vitaminų trūkumas
• Inkstų nepakankamumas
• Lėtinis širdies nepakankamumas
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
• Kepenų susirgimai

Klinika

Nusiskundimai

Dažniausiai yra nespecifinio pobūdžio.

Gerklės skausmai
Galvos skausmasi
Sąnarių skausmai
Raumenų skausmai
Temperatūros pokyčiai
Atminties susilpnėjimas
Bendras nuovargis ir silpnumas

Ligos eiga

Lėtinio nuovargio sindromu yra laikomas gilus nuovargis kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius, tačiau jis nėra sukeltas jokios ligos ir jis nėra psichinės ligos pasekmė. Būklė dažniau pasitaiko moterims. Laikoma, jog tikroji būklės priežastis nėra aiški. Manoma, jog išprovokuoti šį susirgimą gali  virusinis susirgimas, tačiau virusinės priežastys yra šiandienai atmetamos. Kiti susirgimą sieja su endokrininės sistemos sutrikimais.  Pacientus vargina labai stiprus nuovargis. Ilgainiui dėl tokio besitesiančio nuovargio nuovargio sutrinka miego ir būdravimo ritmas, sumažėja darbingumas. Ilgainiui  santykiai su artimaisiais, bendradarbiais. Kartais vystosi hipochondrija-  perdėtai pradedama rūpintis savo sveikata aba tampama visiškai abejingu aplinkai – tiek sveikatai, tiek šeimai, tiek darbui.Dažniausiai būklė dalinai pagerėja maždaug per 2 metus, tačiau būsena linkusi kartotis ir liga gali atsikartoti bet kada.

Diagnostikos principai

Svarbu žinoti, jog nuovargį gali sukelti ir kitos ligos cukrinis diabetas, tuberkuliozė, išsėtinė sklerozė, lėtiniai uždegimai, skydliaukės, onkologinės ligos, ir daug kitokių susirgimų.
Paprastai yra tiriama atmetimo principu – būtina įsitikinti, kad nėra jokio kitos rimto susirgimo. Tyrimai yra brangūs, neretai varginantys.

Būtini tyrimai – pilnas kraujo vaizdas,ENG, kepenų funkcijos tyrimai, elektrolitai, kalcio kiekis kraujuje, TSH ir ŽIV tyrimas.

Kiti tyrimai turėtų būti atliekami pagal reikalą.

Pilnas kraujo vaizdas – atmesti anemijai
TSH – atmesti hipotireozei
Cukraus kiekie nevalgius – atmesti cukraligei
Šlapalas, urea, kreatininas, elektrolitai- atmesti inkstų susirgimams
Šlapimo tyrimas – atmesti inkstų susirgimus
Kepenų fermentai- atmesti kepenų susirgimus

Diagnostiniai kriterijai

Nėra jokių specifinių šio susirgimo diagnostinių kriterijų.

Diagnozę paprastai nustato remiantis šiais kriterijais

Naujai atsiradę nepaaiškinamo nuovargio, veikiančio gyvenimo kokybę, požymiai, kai nuovargis nepraeina pasiilsėjus ir jis nėra susijęs su fiziniu krūviu.
Yra būdingi 4 arba daugiau (trunkantys ilgiau nei 6 mėnesius simptomai)

Susilpnėjusi trumpalaikė atmintis ir negalėjimas susikaupti, raumenų skausmai,gerlės skausmai, limfmazgių skausmingumas, sąnarių skausmai ( tačiau nėra jų paraudimo ir patinimo), galvos skausmai, būklė pablogėja po fizinio krūvio ir šis pablogėjimas trunka iligau nei 24 valandas. Tokius pacientus taip pat neretai vargina depresija.

Diferencinė diagnostika

Būtina atmesti šiuos susirgimus

• Psichiatrines priežastis—depresiją ( pati dažniausia lėtinio nuovargio priežastis), taip pat nerimą ir somatizaciją
• Endokrininius susirgimus—hipotireozę, blogai kontroliuojamą cukraligę, apatetinę vyresnio amžiaus pacientų hipertireozę, Adisono ligą, hiperparatiroidizmą ir kitas hiperkalcemijos priežastis
•  Hematologinius/onkologinius susirgimus—sunkaus lauipsnio anemiją, slaptus navikus ( kasos karcinomą)
• Metabolines priežastis—lėtinį inkstų nepakankamumą, kepenų nepakanamumą
•  Infekcinius susirgimus—mononukleozę, virusinius hepatitus, ŽIV, sifilį, CMV, parazitozes, tuberkuliozę, poūmį bakterinį endokarditą, Laimo ligą
• Širdies ir plaučių ligas—lėtinį širdies nepakankamumą, LOPL
• Būtina išsiaiškinti kokie vaistai yra vartojami – nuovargio priežastis gali būti antihipertenziniai preparatai ( klonidinas, metildopa), antidepresantai (amitripttilinas, doksepinas, trazodonas, ), midgomieji, beta blokator
  iai, antihistaminiai preparatai, narkotikų vartojimas ir nutraukimas
• Kitos priežastys: ilgailaikė įtampa, fibromialgija, miego sutrikimai, narkolepsija, nemiga

Gydymo principai

Pirmiausia yra nustatyti susirgimo priežastis ir jas šalinti.
Lėtinio nuovargio sindromas paprastai gydomas pasitelkiant psichiatrus ir psichologus, skatinama mankšta, socialinės ir psichologinės aplinkos ir elgesio pokyčiai.
Jeigu reikalinga, skiriamas gydymas antidepresantais.
Galvos ir sąnarių skausmai gydomi skiriant nesteroidinius priešuždegiminius preparatus.

 

Pacientai visų pirma skatinami padėti patys sau. Rekomenduojama

Planuoti darbo veiklą
Skirti dėmesio fizinei veiklai, daugiau judėti, aktyviai poilsiauti
Užsiimti kūrybine veikla- rasti nors keliolika minučių mėgstamai veiklai
Keisti gyvenimo būdą , mitybos įpročius, veikai maitintis, vengti žalingų įpročių
Taip pat išbandyti įvairius atsipalaidavimo būdus (aromaterapiją, sauną,masažą, jogą, meditaciją ir kt.).