Proteinurija

• Įprastai baltymo koncentracija šlapime yra  2–10 mg/dl. Šis  baltymo kiekis priklauso nuo šlapimo tūrio. Baltymai yra reabsorbuojami inkstų kanalėliuose. Jie reabsorbuojami labai lėtai, todėl baltymo kiekis šlapime atspindi inkstų kanalėlių būklę.  Persituojanti proteinurija (ilgalaikis baltymo radimas šlapime)  asimptomatiniams pacientams,kai baltymo išskiriama 1 -2 g per dieną  yra blogesnės prognozės ženklas nei tranzitorinė  arba posturalinė proteinurija.
• Norint įvertinti proteinuriją, šapimas turi būti tiriamas 24 valandų laikotarpyje. Tyrimo rezultatai priklauso nuo to kaip kruopščiai buvo renkamas šlapimo mėginys.

Kaip skirstoma proteinurija? Didelio laipsnio proteinurija

Yra tada, kai kai baltymo išskiriama  >4 g/per dieną yra būdinga nefrotiniam sindromui. Šiuo atveju kliniškai stebimas sumažėjęs kraujo serumo albumin kiekis, generalizuota edema, padidėjęs serumo lipidų kiekis (cholesterolio, trigilceridų, fosfatidų). Kraujo serume didėja mažo ir labai mažo tankio lipoproteinų koncentracija, o  padidėjęs didelio tankio lipoproteinų kiekis paprastai randamas šlapime. Šlapimo sedimente randama granuliuotų cilindrų, ir apvalių riebalinių kūnelių.

Dažniausiai pasitaikančios didelio laipsnio proteinurijos  priežastys yra šios

1.Nefrotinis sindromas, išsivystęs

• dėl pirminių inkstų susirgimų, įskaitant ir idiopatinius susirgimus
• dėl sisteminių ligų, kurios pakenkia inkstus

2. Mechaninės priežastys

• Lėtinis širdies nepakankamumas
• Konstrikcinis perikarditas
• Inkstų venos trombozė . Esant inkstų venos trombozei nefrotinis sindromas vystosi nes su šlapimu yra prarandami antitromboziniai faktoriai.

Vaikams nefrotinį sindromą dažniausiai sukelia minimalių pokyčių susirgimas (nil pakenkimas) lėtinis ir ūmus glomerulonefritas. Šiuo atveju šlapime gali būti randama eritrocių ir eritrocitų atspaudų.

 Didelio laipsnio proteinuriją dažniausiai sukelia šios ligos: 

• Piktybinė hipertenzija
• Piktybiniai susirgimai
• Daugybinė mielominė liga
• Leukemija
• Hodžkino liga
• Cukrinis diabetas
• Sisteminė raudonoji vilkligė
• Reumatoidinis artritas
• Pjautuvinė anemija
• Gudpasčerio sindromas
• Maliarija
• Amiloidozė, Sarkoidozė
• Inkstų atmetimo reakcija
• Pirminis antifosfolipidinis sindromas

 2. Inkstų kanalėlių pakenkimai 

• Cistinozė

 3. Toksinės nefropatijos 

• Vartojami  vaistai (Penicilaminas)
• Apsinuodijimas sunkiaisias metalais (Auksu, Gyvsidabriu)

 4.Spindulinis nefritas 

Vidutinio laipsnio proteinurija

Yra nustatoma tada, kai baltymo  su šlapimu yra išskiriama 1 -4 g per dieną.

Vidutinio laipsnio proteinurija būdinga daugeliui inkstų susirgimų, taip pat nefrosklerozei, daugybinei mielominei liegai ir toksinėms nefropatijoms. Šio tipo proteinurija taip pat stebima esant degeneracinėms, piktybiniams ir uždegiminiams  šlapimo takų susirgimas susirgimams ir esant jų sudirginimui (pvz. akmenligei).

Minimali proteinurija

Yra tokia proteinurija kai baltymo išskiriama <1.0 g/dieną. Šio tipo proteinurija yra dažniausiai stebima esnat lėtiniam pielonefritui ir neaktyviam glomerulonefritui, neforsklerozei, intersticiniam nefritui, įgimtiems inkstų susirgimams (inkstų policistozei) ir inkstų kanalėlių susirgimams. Esant inkstų kanalėlių susirgimams,  šlapimo nuosėdos paprastai būna nepakitusios. Minimali proteinurija gali būti stebima esant posturalinei arba tranzitorinei proteinurijai.

Funkcinė proteinurija 

Esant funkcinei proteinurijai  su šlapimu išskiriama mažiau nei 0.5 g per dieną. Šiuo atveju baltymo šlapime gali atsirasti po intensyvaus fizinio krūvio. Esant  dehidratacijai  baltymo šlapime taip pat daugėja.  Šiuo atveju šlapimo tyrime bus cilindrų- hialininių ir grūdėtųjų. Funkcinė proteinurija paprastai praeina po 2-3 dienų ramybės ir poilsio.

Funkcinė proteinurija gali atsirasti esant:

• Suintensyvėjusiam fiziniam krūviui
• Karščiuojant
• Esant karštam orui
• Esant šaltam orui
• Ji gali atsirasti esant lėtiniam širdies nepakankamumui

Tranzitorinė proteinurija

Intermituojanti arba tranzitorinė proteinurija gali būti ir sveikiems pacientams, be jokių ligos požymių. Paprastai nėra nustatoma jokių gretutinių ligų. Šiuo atveju pacientą būtina stebėti 6 mėnesius, ypač dėl hipertenzinės ligos.

Tranzitorinė proteinurija gali pasitaikyti esant nėštumui. Tačiau bet kuriuo atveju nėštumo metu radus baltymo šlapime būtinas nėščiosios ištyrimas.

Ortostatinė (posturalinė) proteinurija

Ortostatinė proteinurija yra stebima 3%–5%  jauniems sveikiems asmenims. Šio tipo proteinurija nustatoma dienos metu, kai pacientas vaikšto arba stove, tačiau ji neaptinkama naktį ar ilsintis.  Manoma , jog šio tipo proteinurija siejasi su stuburo lordoze ir inkstų išemijos reiškiniais. Esant šiai proteinurijai, su šlapimu išskiriamo baltymo kiekis yra mažesnis nei 1 g per parą. Prognozė šiuo atveju yra palanki, inkstų ligos išsivysto retai. Norint patikslinti ar tai tikrai posturalinė proteinurija, pacientas nusišlapina vakare prieš miegą. Tik ką atsikėlus imamas šlapimo mėginys, PO to šlapimo mėginys kartojamas po 2 valandų pavaikščiojus. Abiejuose šlapimo mėginiuose turi būti tiriamas baltymo kiekis.

Gerybinė proteinurija

• Esant karščiavimui
• Esant karštai aplinkos temperatūrai
• Esant šaltai aplinkos temperatūrai

Paveldimoji proteinurija

Pasitaiko retai ir neretai stebima ligų, kurios lydi įgimtą nefrotinį sindromą arba židininę glomerulosklerozę metu.