Baltymų elektroforezė

Sinonimai – Proteinograma, Protein Electrophoresis (Serum Protein Electrophoresis
[SPEP], Immunofixation Electrophoresis [IFE], Total Protein)

Tyrimo reikšmė

Kraujo baltymai yra sudaryti iš albuminų ir globulinų. Albuminai yra gaminami kepenyse. Pagrindinė jų funkcija – palaikyti onkotinį slėgį. Albuminai taip pat dalyvauja įvairių medžiagų pernešime. Jie perneša biliruibną, riebiąsias rūgštis, vaistus ir hormonus, kurie jungiasi prie albuminų.

Yra trys albuminų tipai – alfa, beta ir gama globulinai.

 Alfa globulinai yra sintezuojami kepenyse . Jiems priklauso alfa1 ir alfa 2 globulinai. Alfa 1 globulinams priklauso-  alfa1 antitripsinas, alfa fetoproteinas ir tiroksiną surišantis globulinas. Alfa 2 globulinams priklauso -haptoglobinas, ceruloplazminas, DTL, ir alfa2 makroglobulinas.

 Beta globulinai  taip pat yra gaminami kepenyse. Beta globulinams priklauso transferinas, plazminogenas, MTL ir komplemento baltymai.

 Gama globulinai  dalyvauja imuninėse organizmo reakcijose. Juos gamina B- limfocitai. Jų gamybą skatina antigenai. Gama globulinai yra skirtsomi į  IgA, IgD, IgE, IgG ir IgM antikūnius.

Serumo baltymų elektroforezė  (SPEP) yra tyrimas, kuris leidžia išmatuoti kiek ir kokių albuminų yra paciento serume. Šis tyrimas yra naudingas diagnozuojant baltymų sintezės sutrikimus, uždegiminius susirgimus, autoimunines ligas, infekcijas ir baltymus surišančias patologijas.  SPEP tyrimas taip pat yra naudingas sekant ligos eigą arba aiškinantis kitų laboratorinių tyrimų pokyčių priežastis. Pavyzdžiui jis yra atliekamas kai yra pakitęs bendras baltymo, albuminų kiekis arba šlapime yra baltymo. Jis atliekamas kai yra leukocitų, eritrocitų ar kalcio sumažėjimas. Baltymų elektroforezė yra naudinga vertinant atsaką į taikomą gydymą.

Elektroforezės tyrimas remiasi skirtingomis baltymų fizinėmis savybėmis. Serumas yra lašinamas ant terpės, kuri yra įelektrinta. Dėl skirtingų krūvių ant tokios juostelės baltymai juda skirtingu greičiu ir palieka skirtingos išvaizdos kreives. Toliausiai nuo srovės nukeliauja alfa globulinai, po to seka beta globulinai ir paskiausiai gama globulinai. Po to gautos kreivės yra sulyginamos su tam tikroms ligoms būdingoms kreivėms.

Esant vieno gama globulino tipo kreivės viršūnei yra galvojama apie monokloninę gamapatiją. Monokloninės gamapatijos yra būdingos piktybiniams ar potencialiai piktybiniams susirgimams : dauginei mielomai,Valdenstromo
(Waldenström) makroglobulinemijai, leukemijai, sunkiųjų grandinių ligai, amiloidozei.
Polikloninės gamapatijos gali būti sukeltos uždegimo reiškinių.

Jeigu SPEP tyrimo metu gaunama monokloninės gamaptijos kreivė, turi būti atmesta dauginės mielomos diagnozė. Tam reikalui yra atliekamas imunofiksacijos elektroforezės tyrimas (IFE). Šiuo tikslu antikūniai prieš tam tikrą baltymą yra fiksuojami ant gelio ir su šiuo geliu yra atliekamas tyrimas. Po to likusieji baltymai yra nuplaunami, kad geriau išryškėtų rezultatai. IFE tyrimas paprastai atliekamas kai SPEP tyrimas nėra normalus.

Verta žinoti

Elektroforezės tyrimo rezultatai vaikams šiek tiek skiriasi.

Dauguma dabar naudojamų prietaisų išskiria 5 baltymų frakcijas. Didesnės skiriamosios gebos geliai gali atlikti šešių baltymo dalių išskirstymą (šešių dalių elektroforegramoje globulinai išsiskiria į 5 frakcijas). Baltymų frakcijų skaičius gali priklausyti ir nuo to ar tyrimui buvo naudojamas šviežias serumas.

Specifiniai baltymai, kurie juda kartu su tam tikromis frakcijomis, yra šie:

α1-globulinai: α1-antitripsinas, protrombinas, α1-seromukoidai, orozomukoidas, α1-rūgštus glikoproteinas, α1-lipoproteinas
α2-globulinai: α2-makroglobulinai, pre-β-lipoproteinas, haptoglobinas, cerulioplazminas
β-globulinai: transferinas, β-lipoproteinas, C-reaktyvus baltymas, C3 ir C4 komplemento komponentai, β2-mikroglobulinai
γ-globulinai: imunoglobulinai IgA, IgG, IgM, IgD ir IgE

Atliekant elektroforezės tyrimą gali būti nustatoma įvairių pikų netipinėje vietoje. Pats dažniausias pikas,  tai vadinamasis M-gradientas. Jis dažniausiai rodo, kad organizme yra gaminamas  patologinis M paraproteinas. Jeigu šis pikas atsiranda tarp β2- ir γ-globulinų frakcijų, tuomet reikia įsitikinti, kad tai ne fibrinogeno artefaktinis pikas. Fibrinogeno gali būti, jeigu mėginiui imamas ne serumas, o plazma. Taip pat jo pasitaiko, jeigu serumas ne iki galo sukrešėjo arba ligonis yra gydomas antikoaguliantais.

Kitas būdingas požymis elektroforezės požymis – tai β- ir γ-globulinų frakcijų susiliejimas, tiltelio efektas („β/γ-bridging“). Jis pasitaiko esant kepenų cirozei. Jį daug lengviau pastebėti analizuojant proteinogramos grafinį vaizdą (densitogramą), nei įvertinant procentines atskirų frakcijų rūšis. Papildomai densitogramoje galima matyti įgimtus atipinius frakcijų pokyčius – analbuminemiją,disalbuminemiją, patologinę globulinemiją ir taip toliau.

Norma

­ Bendras baltymas  6.0–8.0 g/dl (60–80 g/l SI vienetai)
­ Albuminai  58–74% 3.3–5.5 g/dl (33–55 g/l SI vienetai)
­ Alfa1 globulinas  2–3.5% 0.1–0.4 g/dl (1–4 g/l SI vienetai)
­ Alfa 2 globulinas  5.4–10.6% 0.5–1.0 g/dl (5–10 g/l SI vienetai)
­ Beta globulinas  7–14% 0.7–1.2 g/dl (7–12 g/lSI vienetai)
­ Gama globulinas  8–18% 0.8–1.6 g/dl (8–16 g/l SI vienetai)

Kitų autorių duomenimis

Penkios frakcijos

­ Albuminai  48–61% 40,0–55,0 g/l
­ α1-Globulinai   2,5–5% 1,5–2,5 g/l
­ α2-Globulinai  8–11% 4,3–7,5 g/l
­ β-Globulinai   11–15% 5,0–10,0 g/l
­ γ-Globulinai  16–25% 6,0–13,0 g/l

Šešios frakcijos

­ Albuminai  48–61% 40,0–55,0 g/l
­ α1-Globulinai   2,5–5% 1,5–2,5 g/l
­ α2-Globulinai   8–11% 4,3–7,5 g/l
­ β1-Globulinai   3,1–8,5% 1,8–4,7 g/l
­ β2-Globulinai  2,5–5,5% 1,5–2,6 g/l
­ γ-Globulinai  16–25% 6,0–13,0 g/l

­ Albuminų/globulinų santykis  – 1,5–2,5

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 7 ml kraujo į raudonos spalvos dangteliu užsuktą mėgintuvėlį.

Tyrimo rezultatų vertinimas

Bendras baltymas

­ Padidėjęs bendro baltymo kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Makroglobulinemija
Dauginė mieloma
Sarkoidozė

­ Sumažėjęs bendro baltymo kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Ūmus cholecistitas
Analbuminemija
Glomerulonefritas
Hodžkino liga
Hipertenzija
Hipogamaglobulinemija
Leukemija
Nefrozė
Peptinė opa
Opinis kolitas

Albuminai

­ Padidėjęs albuminų  kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Ūmus pankreatitas
Dehidratacija
Dehidratacija (kartu padidėja hematokritas).
Kepenų patologija
Žarnyno ligos, malabsorbcija, viduriavimai
Kacheksija
Įgimti albuminų genetiniai defektai (analbuminemija, bisalbuminemija)

­ Sumažėjęs albuminų kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Ūmus cholecistitas
Analbuminemija
Cukraligė
Baltymų praradimas per virškinamąjį traktą
Baltymų praradimas per inkstų glomerulus
Kepenų susirgimai
Hodžkino liga
Hipertireozė
Uždegimai
Leukemija
Malabsorbcija
Malnutricija
Peptinės opos
Nėštumas
Baltymų praradimų sindromai
Inkstų susirgimai, Nefrozinis sindromas, kita inkstų patologija
Reumatoidinis artritas
Sarkoidozė
Stresas
Sisteminė raudonoji vilkligė
Opinis kolitas

Alfa globulinai

­ Padidėjęs alfa globulinų kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Ūmi infekcija
Ūmus uždegimas
Karcinoma
Lėtinis glomerulonefritas
Kepenų cirozė
Cukraligė
Disproteinemija
Glomerulinis baltymų netekimo mechanizmas
Kepenų pažeidimai
Hodžkino liga
Hipoalbuminemija
Uždegiminiai susirgimai
Miokardo infarktas
Osteomielitas
Peptinė opa
Nėštumas
Inkstų ligos
Reumatoidinis artritas
Sarkoidozė
Stresas
Sisteminė raudonoji vilkligė
Opinis kolitas

­ α1-globulinų padidėjimas stebimas kai yra 

Uždegimai
Navikai
Nekroziniai procesai
Parazitinės ligos

­ α2-globulinų padidėjimas yra stebimas kai yra 

Uždegimai (frakcijos sudėtyje yra baltymų– uždegimo mediatorių)
Navikai, ypač inkstų vėžys, plaučių vėžys
Nefrozinis sindromas, arterijitas, reumatas
Nėštumas
Diabetas
Nekroziniai procesai, parazitinės ligos
Kartais vaikams be jokių patologijos požymių (dėl didesnės α2-makroglobulinų koncentracijos)

­ Sumažėjęs alfa globulinų  kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Ūmi infekcija
Ūmus uždegimas
Karcinoma
Lėtinis glomerulonefritas
Kepenų cirozė
Cukraligė
Disproteinemija
Glomerulinis baltymų netekimo mechanizmas
Kepenų pažeidimai
Hodžkino liga
Hipoalbuminemija
Uždegiminiai susirgimai
Miokardo infarktas
Osteomielitas
Peptinė opa
Nėštumas
Inkstų ligos
Reumatoidinis artritas
Sarkoidozė
Stresas
Sisteminė raudonoji vilkligė
Opinis kolitas

­ α1-globulinų sumažėjimas (arba plokščias α1-globulinų pikas) yra stebimas kai  yra 

α1-antitripsino trūkumas organizme (įgimtas genetinis defektas, kuris sąlygoja emfizemos ir cirozės vystymąsi), α1-antitripsino koncentraciją serume galima išmatuoti  ir tiesiogiai;
Baltymo netekimas
Naujagimių kvėpavimo nepakankamumas

­ α2-globulinų sumažėjimas yra stebimas kai yra 

Hemolizė (dėl to, kad hemolizės metu ryškiai sumažėja haptoglobino koncentracija)
Kepenų patologija, ūmus hepatotoksinis poveikis;
Kraujo perpylimai, chirurginė trauma.

Beta globulinai

­ Padidėjęs beta globulinų kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Ūmus uždegimas
Analbuminemija
Cukraligė
Disproteinemija
Malabsorbcija
Hipercholesterolemija
Ferodeficitinė anemija
Dauginė mieloma
Nefrotinis sindromas
Obstrukcinė gelta
Reumatoidinis artritas
Sarkoidozė
Virusinis hepatitas
Gydymas estrogenais
Hiperlipoproteinemija
Nėštumas

 Sumažėjęs beta globulinų  kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Autoimuninis susirgimas
Kepenų susirgimas
Leukemija
Limfoma
Malabsorbcija
Malnutricija
Vėžio metastazės
Inkstų nefrozė
Skleroderma
Badavimas
Sisteminė raudonoji vilkligė
Opinis kolitas
Uždegimas
Lėtinės infekcijos
Piktybiniai navikai
Nefrozinis sindromas
Enteropatija ir baltymų netekimas

Gama  globulinai

­ Padidėjęs gama globulinų kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Toli pažengęs piktybinis susirgimas
Lėtinis hepatitas
Cistinė fibrozė
Kepenų susirgimas
Hodžkino liga
Hipererginės reakcijos
Leukemija
Monokloninė gamapatija
Dauginė mieloma
Reumatoidinis artritas
Sarkoidozė
Sunki infekcija
Sisteminė raudonoji vilkligė
Virusinės infekcijos
Valdenstromo (Waldenström)  makroglobulinemija
Mielominė liga ir kitos paraproteinemijos. Esant neaiškiems simptomams randama, kad piktybinės ligos paprastai pasižymi γ-globulinų frakcijos laipsnišku didėjimu, M-gradiento radimu ir kitais požymiais. Svarbu įvertinti ir tai, kaip γ-globulinų frakcija laikui bėgant kinta (laipsniškas didėjimas ar stabili koncentracija)
Gerybinės monokloninės gamapatijos
Amiloidozė
Piktybinės limfomos
Ūmūs uždegiminiai procesai
Kepenų cirozė, lėtinis hepatitas (kartais platus „hepatinis“ M-pikas, galintis susilieti su β-globulinais, („β/γ-bridging“, tiltelio efektas)
Bronchinė astma
Tuberkuliozė
Sarkoidozė

­ Sumažėjęs gama globulinų kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Agamaglobulinemija
Baltymų praradimas per glomerulus
Hipogamaglobulinemija
Leukemija
Limfoma
Malabsorbcija
Nefrozė
Nefrotinis sindromas
Badavimas
Opinis kolitas
B-limfocitų proliferacinės ligos, limfoleukemija, limfosarkoma, limfogranulomatozė
Mielominė liga (šlapime Bence-Jones baltymas, lengvosios grandinės)
Gydymas imunosupresantais, steroidais, citostatikais
Respiratorinės plaučių ligos
Egzema
Išplitusi pūlinga infekcija
Įgytos hipogamaglobulinemijos
Įgimtos hipogamaglobulinemijos
AIDS terminalinė stadija
Spindulinė liga

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

Jeigu 6 mėnesių laikotarpyje buvo atliktos imunizacijos, imunoglobulinų kiekis gali padidėti.

­ Vartojant šiuos vaistus imunoglobulinų kiekiai gali didėti 

• Aspirinas
• Kortikosteroidai
• Estrogenai
• Penicilinai
• Fenitoinas
• Prokainamidas
• Peroraliniai kontraceptiniai preparatai
• Progestinai