Kalio kiekis kraujyje

Sinonimai – Kalis

Tyrimo reikšmė

Kalis  (K+)  yra vienas iš svarbiausių intraląstelinių elektrolitų. Nedideli kalio kiekiai taip pat yra ekstraląsteliniame skystyje. Kalis iš esmės yra pagrindinis elektrolitas, esantis ląstelės viduje. Ląstelės išorėje yra tik 1/50 dalis viso organizmo kalio. Sveikas organizmas turi išlaikyti kalio koncentraciją kraujyje labai siaurame diapazone. Tik taip galima užtikrinti nervinių ir raumeninių ląstelių normalų atsaką į išorinį dirgiklį. Esant hipokalemijai, širdis gali sustoti sistolėje, o esant hiperkalemijai – diastolėje. Esant alkalozei, sunkėja hipokalemijos eiga, ir atvirkščiai – acidozė ją kiek palengvina. Kalio kiekis kraujyje negali visai tiksliai atspindėti tikrojo kalio kiekio organizme. Hiperkalemija dažniausiai vystosi esant inkstų nepakankamumui. Kalio ir Natrio kiekiai tiesiogiai priklauso vienas nuo kito. Kalio kiekis yra būtinas sureguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, osmsinį slėgį, jis yra būtinas nervinio impulso sklidimui, raumenų susitraukimui- ypač širdies raumens veiklai. Kalio kiekis įprastai yra tiriamas vertinant sergant širdies aritimijomis, inksų funkcijos sutrikimams, esant sąmonės būklės pokyčiams, viršikinimo trakto sutrikimams.

Esant hiperkalemijai – kai kalio kiekis serume yra padidėjęs,- stebimas silpnumas, nuovargis, pykinimas, viduriavimas, raumenų dirglumas, oligurija, bradikardija.

Esant hipokalemijai – kai kalio kiekis serume sumažėja, stebimi sąmonės sutrikimo reiškiniai, anoreksija,raumenų silpnumas, parestezijos, hipotenzija, silpnas, siūlinis dažnas pulsas, refleksų susilpnėjimas.
Esant hipokalemijai stiprėja širdį veikiančių glikozidų poveikis ir didėja jų toksiškumass. Neretai ŠVG gydomi pacientai kartu vartoja ir diurezę skatinančius preparatus. Šie savo ruožtu išvaro kalį iš organizmo, kas gali sukelti hipokalemiją. Dėl hipokalemijos gali išsivystyti gyvybei pavojingos aritmijos. Tiek hiperkalemija tiek hipokalemija yra gydytojo pagalbos reikalaujančios būklės, kurios gali sukelti grėsmę gyvybei.

Verta žinoti

Esant hipokalemijai, pacientas turi būti informuotas, kokiuose maisto produktuose yra daug kalio. Jo yra abrikosuose, banauose, slyvose, pomidoruosem  mėsoje.

Jeigu yra būtina skirti kalio preparatus į veną, – pacientą yra būtina stebėti. Geriausia tokią infuziją statyti su elektroniniu dozatoriumi.

 Kalio kiekį kraujuje yra būtina stebėti kai 

• gydoma diuretikais;
• asmenims, kuriems atliekamas parenteralinis maitinimas;
•  pagyvenusiems ligoniams;
•  esant inkstų nepakankamumui, ypač atliekant hemodializę.

 Papildomai kalio kiekis yra tiriamas nustačius 

•  raumenų silpnumą, dirglumą;
•  psichinę dezorientaciją;
• silpnumą;
•  gastrointestinalinę patologiją (ypač jeigu yra pagreitėjusi maisto evakuacija, fistulės, chirurginis drenažas);
•  tiriant alkoholizmą ir delirium tremens;
• Cushing sindromo atveju;
• kontroliuojant mineralokortikoidų apykaitos gydymą.

­ Įtarus kalio koncentracijos pakitimus pirimiausia reikia atlikti EKG tyrimą . Jeigu kalio koncentracija yra didelė, reikia patikrinti, ar nėra trombocitozės ir/ar leukocitozės. Šie forminiai elementai gali būti pagrindinis kalio šaltinis mėginyje. Todėl tyrimas būna šiek tiek tikslesnis, jeigu kalio koncentracija nustatoma ne serume, bet heparinizuotoje plazmoje (žalias dangtelis).

­ Kalio kiekiotyrimas ypač jautrus hemolizei  (didžioji kalio dalis randama eritrocituose, kurie įvykus hemolizei atpalaiduoja kalį į serumą).

Norma

­ K- 3.5–5.0 mEq/l (3.5–5.0 mmol/l SI vienetai) 

Pasiruošimas tyrimui

Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.

Tyrimo atlikimo tvarka

Imama 7 ml kraujo į raudonos arba žalios spalvos dangteliu užsuktą mėgintuvėlį. Jeigu galima, nenaudoti timpos venai užveržti.

Tyrimo rezultatų vertinimas

­ Padidėjęs kalio kiekis yra nustatoma kai yra šie susirgimai ir būklės 

Acidozė
Ūmus inkstų nepakankamumas
Adisono liga
Cukrinis diabetas
Pernelyg suvartojama kalio
Hipoaldosteronizmas
Nefritas
Pjautuvinė anemija
Sisteminė raudonoji vilkligė
Audinių nekrozė

­ Sumažėjęs kalio kiekis yra nustatomas kai yra šie susirgimai ir būklės 

Alkalozė
Ilgą laiką trunkantis karščiavimas
Ilgą laiką trunkantis stresas
Kušingo sindromas
Cistinė fibrozė
Diarėja
Didelio laipsnio nudegimai
Hiperaldosteronizmas
Hipotermija
Kepenų susirgimas
Malabsorbcija
Piktybiniai augliai
Prievarčio stenozė
Inkstų tubulinė acidozė
Apsinuodijimas salicilatais
Intraveninės druskos infuzijos
Badavimas
Vėmimas

Tyrimo rezultatus įtakojantys veiksniai

• Jeigu imant kraujo mėginį vartojama timpa venai užveržti,- tyrimo rezultatai gali keistis. Timpos užveržimas ir paciento ranka atliekami pompavimo judesiai, tyrimo rezultatus gali keisti net iki 20%.
• Įvykus kraujo mėginio hemolizei, tyrimo rezultatai bus klaidingi.

­ Vartojant šiuos vaistus, kalio kiekis didėja 

• ACE inhibitoriai
• ARB
• Azatioprinas
• Beta blokatoriai
• Ciklosporinas
• Digoksinas toksinėmis dozėmis
• Epoetinas
• Litis
• NSAID
• Kalio bikarbonatas
• Kalio druskos, papildai su kaliu
• Spironolaktonas

­ Vartojant šiuos vaistus, kalio kiekis  gali sumažėti 

• Amfotericinas
• Beta 2 agonistai
• Beta blokatoriai
• Cidofoviras
• Cisplatina
• Kortikosteroidai
• Digoksinas( digoxin immune Fab)
• Diuretikai
• Flukonazolis
• Foskarnetas
• Insulinas
• Itrakonazolis
• Saldymedis
• Litis
• Teofilinas
• Vitaminas B12