Citomegalovirusas ir nėštumas

Kas yra citomegalovirusas?

Citomegalo virusas  priklauso Herpesvirales genties, Herpesviridae šeimos, Betaherpesvirinae pošeimei. Natūralus viruso šaltinis-  žmonės ir beždžionės. Visi Herpesviridae šeimos virusai gali ilgai išlikti organizme ilgą laiką latentinėje būklėje. Citomegalo virusas labai pavojingas vaisiui, naujagimiui, sergantiesiems piktybinėmis ligomis, AIDS, esant sunkiam  įgimtam imunodeficitui, ligoniams, kuriems perpiltas kraujas arba atlikta organų persodinimo operacija.

Paplitimas

CMV yra paplitęs visame pasaulyje. Išsivysčiusiose šalyse 50–70 proc. visos populiacijos turi antikūnų prieš CMV. Virusas išsiskiria su seilėmis, šlapimu, išmatomis, motinos pienu dar daug mėnesių ar metų po to, kai pirmą kartą susergama šia infekcija. Persirgęs CMV infekcija naujagimis, virusą gali išskirti 5-6 metus. Sveiki suaugusieji CMV platina trumpesnį laiką, tačiau infekcija gali būti latentinė. Nusilpus imuninei sistemai viruso išskyrimas iš organizmo gali suaktyvėti. Jungtinės Karalystės statistikos duomenims Citomegalovirusas pasitaiko 1: 200 nėštumų atvejų.

Viruso perdavimo ir užsikrėtimo būdai

Pagrindinis viruso perdavimo būdas yra per kūno skysčius – kraują, šlapimą, seiles, motinos pieną, ašaras, spermą ir makšties skysčius.

Infekcijos šaltinis yra CMV apsikrėtęs žmogus. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama liečiant užterštomis rankomis akių ir nosies gleivinę. Tai labiausiai paplitęs CMV plitimo būdas.

CMV taip pat gali plisti:

•vertikaliu, perinataliniu būdu (virusu užsikrėtusi nėščioji užkrečia vaisių nėštumo, gimdymo metu ar naujagimį maitindama krūtimi);
• po ilgo ar artimo sąlyčio su užsikrėtusiu žmogumi, jei nesilaikoma rankų higienos, ar kitų atsargumo priemonių;
• perpilant viruso nešiotojo kraujo;
• transplantuojant organus;
• lytinių santykių metu.

Maždaug 1 proc. moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui per gimdą. Pirmą kartą susirgus CMV infekcija nėštumo metu, perdavimo rizika vaisiui siekia iki 50 procentų. Pogimdyvinę CMV infekciją lemia viruso buvimas gimdos kaklelio sekrete, bet dar dažnesnis infekcijos šaltinis yra motinos pienas.

Klinika

Klinika dažniausiai yra besimptomė. Manoma, jog beveik 50 proc. žmonijos yra infekuoti šiuo virusu ir to nežino. CMV infekcija retai pasireiškia klinikiniais požymiais, o jei pasireiškia, tai simptomatika yra panaši į gripo ar infekcinės mononukleozės. Motinos infekcija gali praeiti be jokių požymių ar pasireikšti nespecifiniais peršalimo požymiais.

Naujagimis ir vaisius

Įgimtos infekcijos atveju net 90 % naujagimių atrodo sveiki. Dažniausiai įgimtos CMV požymiai niekuo nesiskiria nuo kitų įgimtų infekcijų.

• Naujagimių CMV liga pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo.
• Beveik visada yra stebima gelta,
• Kepenų ir blužnies padidėjimas,
• Bėrimas
• Trombocitopenija
• Pneumonitas
• Ūmus kvėpavimo nepakankamumas
• CNS pakenkimai
• Mikrocefalija
• Aklumas
• Akies tinklainės ir gyslainės uždegimas
• encefalitas
• Smegenų kalcifikatai
•  Galima mirtis per keletą dienų ar savaičių.

Vertikalus ligos perdavimas iš motinos vaisiui būna maždaug 40% visų užsikrėtimo atvejų. Naujagimiams, užsikrėtusiems įsčiose (kongenitalinė infekcija), vaikams, infekuotiems gimdymo metu ar greitai po gimimo (perinatalinė infekcija), ir asmenims su silpna imunine sistema yra didesnė CMV infekcijos požymių ir simptomų pasireiškimo rizika.

Tyrimų planas

• Atliekant ultragarsinį tyrimą galima pastebėti vaisiaus apsigimimus.
• Motinai atliekamas kraujo tyrimas, ieškant antikūnių prieš CMV virusą.
  Jeigu yra nustatoma, jog nėščioji pirmą kartą užsikrėtė citomegalovirusu ar infekcija paūmėjo, gali būti atliekama amniocentezė, tiriant ar nėra vertikalaus infekcijos perdavimo vaisiui.
• Specifiniai diagnostiniai tyrimai nustato patį virusą (ryklės sekrete, šlapime, kraujyje, bronchų išplovose, audiniuose)
• Nespecifiniai kraujo tyrimai:  nustatoma mažakraujystė, sumažėjęs trombocitų skaičius, padidėjusi bilirubino ir kepenų fermentų koncentracija, sumažėja bendras baltymo kiekis, pakinta baltymų frakcijos

Diferencinė diagnozė

CMV infekciją būtina diferencijuoti su Epštein – Bar infekcinės mononukleoze,  ŽIV ūminio retrovirusiniu sindromu, virusinių hepatitų, kitos kilmės pneumonijimis.

Gydymo planas

• Specifinio gydymo priemonių nėra. Priešvirusinių vaistų negalima skirti nėštumo metu.
• Kartais gali būti siūloma nutraukti nėštumą.

Profilaktika

• Higienos priemonių taikymas  yra geriausia prevencija prieš CMV. Sveikatos priežiūros darbuotojai turi didžiausią užsikrėtimo riziką, tačiau naudojamos atsargumo priemonės sumažina ją sveikatos priežiūros įstaigose.
• Kuo dažniau plauti rankas. Trinti rankas su muilu ne mažiau kaip 15-20 sek. ypatingai po kontakto su kūdikių ir mažų vaikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis.
• Vengti kontakto su ašaromis ir seilėmis, bučiuoti verkiantį vaiką. Šios atsargumo priemonės ypatingai turi laikytis nėščiosios.
• Nesidalinti su niekuo tomis pačiomis stiklinėmis ar kitais stalo įrankiais. CMV gali plisti per bendrai naudojamus indus bei įrankius.
• Saugiai šalinti panaudotas vienkartines higienos priemones. Tvarkant panaudotas vienkartines higienos, slaugos priemones, vengti kontakto su kūno skysčiais, neliesti nešvariomis rankomis akių ir nosies gleivinės kol nenuplautos rankos.
• Pastoviai valyti žaislus ir vystymo stalus. Plauti, valyti bet kokius paviršius, kurie užteršti vaiko šlapimu ar seilėmis.
• Praktikuoti saugius lytinius santykius. Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.