Kaštonas paprastasis

Augalas – Kaštonas paprastasis

Lotyniškas pavadinimas – Aesculus hippocastanum

Sinonimai – Horse Chestnut, Aescin, Aescine, Aesculus hippocastanum, Buckeye, Castaño de Indias, Châtaignier de Mer, Châtaignier des Chevaux, Chestnut, Escine, Faux-Châtaignier, Hippocastani Cortex, Hippocastani Flos, Hippocastani Folium, Hippocastani Semen, Hippocastanum Vulgare Gaertn, Marron Europeen, Marronnier, Marronnier Blanc, Marronnier Commun, Marronnier d’Inde, Marronnier des Chevaux, Pu, Spanish Chestnut, Venastat, Venostasin Retard, Venostat, White Chestnut.

Šeima – Kaštoninių Sapindaceae

Augalo aprašymas

Paprastasis kaštonas yra gerai pažįstamas 15-30 m aukščio, pavėsį teikiantis medis. Kaštono  laja yra rutuliška arba kiaušiniška. Jo kamieno, senų šakų žievė pilkai rudos spalvos, eižėjanti. Jaunų kaštono ūglių žievė yra lygi gelsva arba rausvai ruda. Lapai yra priešiniai sudėtiniai, sudaryti iš 5-7  pjūkliškais kraštais lapelių. Kaštono žiedai yra labai puošnūs  gelsvai baltos spalvos, netaisyklingi, susitelkę į stačias šluoteles – žvakes.  Kaštono vaisius yra  žalia apvali apaugusi stambiais dygliais dėžutė, kurioje subręsta didelė tamsiai ruda sėkla – kaštonas. Kaštonai pradeda žydėti pavasario pabaigoje gegužės-birželio mėnesiais , o vaisius sunokina vėlyvą rudenį rugsėjį-spalį. Kaštonai dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis.

Kaštono prigimtinis arealas – Viduržiemio jūros baseinas, Balkanų pusiasalis. Į Europą jis atkeliavo per Balkanus, kartu su Aleksandro Makedoniečio armija. Pasak legendos, kaštonais jis šerdavęs arklius, kad šie būtų ištvermingesni ir stipresni. Kaštonai mėgsta derlingą, drėgną dirvožemį. Jie puikiai prisitaikė prie mūsų klimato, yra atsparūs šalčiams. Kaštonai mėgsta šviesą, jau daugelį šimtmečių auginami parkuose, palei sodybas. Kaštonai prsikiriami prie medingųjų augalų. Jų medus yra skystas, šviesios spalvos, skaidrus.

Kaštono vardo kilmė nėra aiški. Graikijoje žodis Aesculus reiškė ąžuolą. Manoma, jog jo pavadinimas yra kilęs iš kaštono naudojimo arklių pašarui. Jo nereikėtų painioti su vidurio Europos gyventoju – kaštainiu (Castanea sativa), kuris liaudyje vadinamas saldžiuoju kaštonu. Jo gruzdintos sėklos yra valgomos ir yra mėgstamas Kalėdų skanėstas.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui naudojami kaštono žiedai, lapai, žievė ir vaisiai. Žievė yra lupama pavasarį, lapai ir žiedai- žydėjimo metu. Sėklos renkamos rudeniop, jau sunokusios. Žievėje yra žymiai daugiau sutraukiančių medžiagų nei kaštono vaisiuose. Kaštono žiedus reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60°C temperatūroje.Kaštonų žiedai yra pjaunami, kai kekėje apatiniai žiedai visiškai pražysta, o viršutiniai dar nėra prasiskleidę.

Veikliosios medžiagos

Kaštonuose daug saponinų, iš jų -aescino, kurio gali būti 3-10%. Taip pat flavonų ir kumarino. Gausu kaštonuose ir rauginių medžiagų- taninų. Kaštono žievėje gausu glikozidų: eskulino, eskuletino, fraksino; Joje yra ir riebalinio aliejaus, rauginių medžiagų, saponinų. Vaisiuose gana daug 5-8 % riebalinio aliejaus, taip pat folinės, nikotino, cholinorūgščių, gausu amino rūgščių. Tai vertinga vitamininė medžiaga, kurioje yra B1, B2, B6 vitaminų. Sėklosetaip pat yra  spireozido, aescino, riebalinio aliejaus, rauginių ir mineralinių medžiagų, fitosterolio, krakmolo, baltymų, vitamino C. Paprastojo kaštono sėklos nėra  tinkamos žmonių mitybai , jomis galima apsinuodyti, pakenkti inkstams ir kepenims.

Pagrindinės veikliosios medžiagos

Triterpenoidai saponinai- iš jų maždaug 5% glikozidų mišinio- aescino.
50%polisacharidų
Kumarinai, įskaitant ir aeskuliną
Flavonoidai
Taninai, įskaitant ir proantocianidinus
Apie 2–3%aliejų.

Naudojimas medicinoje

Kaštono preparatai veikia tonizuojančiai, raminančiai, sutraukiančiai bei antipiretiškai. Kaštono žievė tradiciškai vartota intermituojančiam karščiavimui gydyti. Kaštono veikliosios medžiagos stiprina kraujagyslių sieneles ir yra profilaktinė venų trombozės priemonė. Kaštonų sėklų ištrauka palengvina hemorojaus sukeliamus skausmus. Kaštonų sėklos būdavo malamos ir jomis šeriami naminiai gyvuliai.

Paprastojo kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą ir didina kraujagyslių pralaidumą, todėl iš seno yra naudojami trombozių profilaktikai ir gydymui. Jie vartojami gydant kojų venų varikozę, esant kojų  pabrinkimams, hemorojui. Kaštonų preparatai gali būti vartojami ir trombozių profilaktikai- ypač po gimdymo, traumų, operacijų.

Kaštono žiedų, žievės nuovirai  liaudies medicinoje yra vartojami nuo sąnarių skausmų, tulžies pūslės susirgimų, menoragijų, sergant žarnyno uždegimu.

Kaštono nuoviro kompresais malšinami sąnarių skausmai ir uždegimai, sumušimai patinimai.

Kaštono žievės nuovirai išoriškai naudojami odos pažeidimų gydymui ir odos priežiūrai – esant šiurkščiai odai ar riebiai veido odai.

Svarbiausias poveikis

Tonizuoja venas
Veikia sutraukiančiai
Veikia priešuždegimiškai
Antioksidantas
Mažina tinimus

Moksliniai duomenys

1996 metais Londone atlikti tyrimai patvirtino, jog kaštonų ipreparatai gydant venų varikozę yra tokie pat veiksmingi kaip ir kompresinių kojinių nešiojimas. Vokietijoje šie preparatai taikomi standartiniam venų varikozės gydymui.
2006 metais klinikiniai tyrimai (Cochrane Database ) patvirtino, jog kaštono preparatai yra saugūs vartoti trumpalaikiam venų nepakankamumo gydymui.

Paprastojo kaštono vartojimo formos

• Iš žiedų ir vaisių yra ruošiami užpilai, ištraukos, jų taip pat dedama į tepalus. Kaštonas dažnai minimas kaip gera priemonė nuo išsiplėtusių venų.
• Kaštono lapų tinktūromis yra  gydomi kojų venų išsiplėtimai, audinių patinimas.
• Šviežios kaštono žiedų sultys tradiciškai yra naudojamos nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo.
• Lapų arba žievės arbata geriama  sergant podagra, tuberkulioze, esant virškinimo sutrikimams.
• Smulkintų kaštono vaisių spiritinė arba acto ištrauka yra vartojama išoriškai – ja trinami skaudantys sąnariai.
• Kaštonų žievė naudota dizenterijos ir maliarijos gydymui.

Tradicinis vartojimas

Kraujagyslių sistema – venų nepakankamumo ir venų varikozės gydymas. Naudingi esant edemoms.
Vietiškai naudojami tepalai venų varikozės, veninių žaizdų, nušalimų gydymui.
Reumatiniai skausmai – Prancūzijoje iš kaštono sėklų ištraukų gaminamas tepalas skausmingiems sąnariams tepti.
for rheumatism.
Kosulys– JAV kaštonų lapų ištrauka tradiciškai buvo naudojama kokliušui gydyti. Turkijoje kaštonais gydomas arklių dusulys.

Dozavimas

Gydymo tikslais yra vartotini pramoniniu būdu pagaminti kaštonų preparatai, kurie yra standartizuoti.  Geriami kaštono preparatai gali būti vartojami tik trumpą laiką. Geriausi yra tie kaštono preparatai iš kurių yra pašalinta toksinė medžiaga eskulinas.

Kaštonų tepalai dažniausiai yra tepami 2 kartus dienoje.

Pašalinis kaštonų poveikis

Perdozavus kaštonų preparatų gali vystytis kepenų ir inkstų pakenkimai, virškinamojo trakto sudirginimo reiškiniai.

 Apsinuodijimo kaštonu požymiai : pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, orientacijos sutrikimai, kartais netgi paralyžiai ir stuporas. Kaštono preparatais dažniausiai apsinuodija vaikai, todėl juos būtina saugoti nuo vaikų.

Kaštono preparatai mažina kraujo krešėjimą. Dvi savaites prieš numatomą chirurginę operaciją kaštono vartojimą yra būtina nutraukti.

Kaštono preparatai mažina cukraus kiekį kraujyje.

Kaštonų preparatai gali pabloginti inkstų ir kepenų veiklą.

Kaštono sėklose yra latekso. Jis gali iššaukti alergijos reiškinius esant alergijai lateksui.

Amerikoje augančio kaštono -A. glabra preparatų negalima vartoti vidun, nes augalas yra toksiškas.

Paprastojo kaštono sąveika su kitais vaistais

•  Ličio preparatai  -Kaštono preparatai sąveikauja su ličiu ir slopina jo šalinimą iš organizmo. Jų negalima vartoti kartu.
•  Kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai  – Kaštono preparatai sąveikauja su kraujo krešėjimą reguliuojančiais preparatais ir silpnina jų poveikį.
•  Cukraligės vaistai  – Kaštono preparatai sąveikauja su gliukozės kiekį kraujuje reguliuojančiais preparatais ir stiprina jų veikimą, todėl jų negalima vartoti kartu.

Kada kaštono preparatų vartoti negalima

•  Nėštumas  – Kaštono preparatų  jokiu būdu negali vartoti nėščios ir maitinančios moterys bei maži vaikai.
•  Kraujo ligos – Kaštono preparatų negalima vartoti kartu su kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais- jie gali sąveikauti.
•  Vaistai  – Kaštono preparatų negalima vartoti kartu su ličio ir cukraus kiekį kraujuje reguliuojančiais preparatais.
• Kaštono tepalų negalima tepti ant pažeistos odos. Jie turi būti tepami tik ant sveikos odos.

Liaudiški receptai su kaštonais

Kaštonų tinktūra nuo sąnarių skausmų

Paimti 9 kaštono sėklas ir 9 česnako skilteles, gerai susmulkinti. Viską užpilti 0,5 l degtinės. Padėti į tamsią vietą ir laikyti 2 savaites, retsykiais sukratant. Po dviejų savaičių nukošti ir perpilti į tamsų butelį. Tepti skaudančius sąnarius.

Kaštonų klizmos sergant hemorojumi

3 valgomuosius šaukštus susmulkintos paprastojo kaštono žievės užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens, pakaitinti vandens vonelėje 30 min, aušinti 10 min, paskui perkošti. Užpilą vartoti klizmoms.