Rožė ir celiulitas

Rožė (erysipelas), celiulitas (cellulitis)

Ligos esmė – celiulitas yra infekcinis paviršinių ar gilesnių odos sluoksnių uždegimas.

Sukėlėjai ir priežastys

Celiulito ir rožės sukėlėjais dažniausiai  yra  A grupės beta hemolizinis streptokokas, auksinis stafilokokas, rečiau – Haemophilus influenzae. Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes celiulitą sukelia maždaug vienodai dažnai.
Susirgimą gali sukelti ir kitų grupių streptokokai (Streptococcus pyogenes), pneumokokai, Neisseria meningitidis ir kiti. Sukėlėjai neretai jau gyvena ant odos ar kūno ertmėse- ausyse, norsiaryklėje.

Infekcijos vartai

• Odos mikrotraumos – įdrėskimai, vabzdžių įkandimai
• Maudynės gamtiniuose vandenyse
• Neretai suserga mėsos, žuvies perdiribimo įmonių, paukštynų darbuotojai
• Infekcijos vartais gali tapti intraveniniai kateteriai

Klinika

Labai būdinga – oda patinusi, karšta, raudona ir skausminga. Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos – ranka arba koja, kartais gali būti pažeidžiamas ir veidas. Tačiau pažeidimas gali būti bet kurioe kūno vietoje.

Infekcija dažniausiai  patenka pro mikroskopinius odos pažeidimus, įdrėskimus, kurie kartais net nepastebimi, vabzdžių įgėlimus ar nudegimus,. Infekcijos patekimo vartais taip pat gali būti nukasymai ar kiti odos pažeidimai, atsiradę dėl kitų odos pažeidimų: egzemų, grybelių, niežų, virusinių pūslelinių ligų ir kt.).

Inkubacinis ligos laikotarpis –  trunka 2-5 dienas. Odos paviršiuje atsiranda  paraudimas, patinimas, kuris staigiai plečiasi. Oda dega, peršti. Gali  susidaryti o pūslelių, pūslių, erozijų, tačiau taip būna retai. Uždegimas greitai plinta. Uždegiminė oda tampa kieta, blizganti, skausminga, kraštai – visada netaisyklingi,dantyti, aiškiai atsiriboje nuo sveikų audinių. Ligonis karščiuoja, temperatūra aukšta –  iki 39-40 laipsnių, gali varginti  šaltis, galvos skausmai, kartais gali varginti  pykinimas ir vėmimas.

Kai uždegimas apima gilesnius odos sluoksnius ir poodį, liga jau vadinama celiulitu. Patinimas yra didesnis, labiau išplitęs uždegimas, o jo paviršiuje susidaro pūslių, pūlinių, erozijų, nekrozės židinių, opų. Artimiausi limfmazgiai padidėję. Dažnai atsiranda ir  limfangitas. Ligos trukmė nuo  7-14 dienų. Praeina ir negydant, tačiau susirgimas yra linkęs kartotis.

Rizikos faktoriai

• Susilpnėjęs imunitetas – cukrinis diabetas, lėtinės leukemijos, ŽIV, narkomanija
• Pooperacinės būklės
• Lėtiniai susirgimai lėtinė inkstų liga, kepenų, kraujotakos sutrikimai,
• Vartojami vaistai – imunosupresantai, steroidai, taip pat dažnais vaistų leidimas į veną
• Odos ligos – dermatitasi, grybelinės ligos, vėjaraupiai, tymai sukelia odos barjerinės funkcijos pažeidimus
• Limfos ir kraujotakos sutrikimai – edemos, lėtiniai kojų ir rankų patinimai
• Anksčiau persirgtas celiulitas,
• Nutukimas (padidina ne tik infekcijos, bet ir ligos  recidyvo epizodus).

Komplikacijos

Tromboflebitas, sepsis, įvairių organų pūliniai, miokarditas, glomerulonefritas, plaučių uždegimas, rožei kartojantis – dramblialigė.

Diagnostikos principai

Laboratoriniai tyrimai

• Pilnas kraujo vaizdas: Leukocitozė. Didėja  ENG bei antistreptolizino O kiekis.
• Tepinėlis. Pūslės nuogramdos dažytos gramo būdu: Gram teigiami kokai
• Bakteriologiniai tyrimai:  Pasėliuose iš pūslių, pūlinių, opų ir kraujo specialiose terpėse išauga sukėlėjas.
• Histologinis tyrimas: Dermos kraujagyslės išsiplėtusios, aplink kapiliarus – neutrofilų ir mononuklearų infiltratas.

Jeigu infekcija yra apatinėje galūnėje – būtina atlikti galūnių  ištyrimą dopleriu. Išsiaiškinti ar nėra trombozės.

Sunkiais atvejais, jeigu įtariama, jog infekcija plinta gilyn gali būti reikalingi papildomi tyrimai: rentgenogramos, BMR, kaulų skenavimo ar KT tyrimai.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika

Susirgimas yra nustatomas iš iš klinikos, prireikus – iš laboratorinių tyrimų duomenų.

Ligą būtina diferencijuoti su

• Kontaktiniu dermatitu,
• Juostine  pūsleline,
• Quincke’ės edema,
• Raudonlige

Gydymo principai

• Nedidelio laipsnio uždegimui gydyti skiriami antibiotikai per os: diklokcacilinas arba cefaleksinas.
• Jeigu uždegimas yra sunkus- skiriamas oksacilinas, nafcilinas arba cefazolinas IV.
• Jeigu yra alergija penicilinui:
• Esant bėrimams – geriau skirti cefalosporonisu – cefazoliną arba ceftaroliną.
• Jeigu anamnezėje buvo anafilaksijos reiškinių – skirtinas vankomicinas, linezolidas arba daptomicinas. Nesunkioms infekcijoms skirtini makrolidai – klindamicinas.

Indikacijos hosiptaliniam gydymui

• Sunki infekcija
• Pacientas serga cukralige arba yra imunosupresinėje būklėje
• Celiulitas veide

Profilaktika

• Tinkamai prižiūrėti odą
• Gerai drėkinti sausą odą
• Saugotis mikrotraumų:
• Sportuoti su tinkamais drabužiais ir avalyne
• Keliaujant saugoti odą dėvint marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes
• Paplūdimiuose nevaikščioti basomis, dėvėti patogią orui pralaidžią avalynę
• Neplaukioti vandenyje jeigu turite opelių ar žaizdelių
• Neliesti nežinomų gyvūnų
• Tinkamai prižiūrėti žaizdas.

Verta žinoti

Staphylococcus epidermidis yra mikroorganizmas, kuris normaliai gyvena ant žmogaus odos. Šis stafilokokas yra komensalas ir odos susirgimų nesukelia.