Augalas – Valgomasis svogūnas
Valgomasis svogūnas yra visiems gerai pažįstamas daugiametis žolinis augalas. Svogūnai gali užaugti iki 30-40 cm (kai kurios rūšys net iki 100 cm ) aukščio. Svogūno lapai yra tuščiaviduriai, vamzdiški, nusmailėjusiomis viršūnėmis. Stiebas stačias. Svogūnas yra apvalus, sultingas, padengtas balta arba violetine plėvele, labai sultingas. Sultys labai dirgina akis ir sukelia ašarojimą. Svogūno šaknys plonos, kuokštinės. Svogūnas žydi baltai, jo žiedai susitelkę į skėtinį žiedyną. Augalas žydi vasaros viduryje – birželio – rugpjūčio mėnesį. Valgomasis svogūnas plačiai paplitęs visame pasaulyje, auginamas plačiai.
Svogūnus žmonija pažįsta nuo gilios senovės ir iš kur jis yra kilęs dabar pasakyti jau sunku. Manoma, jog greičiausiai jis yra kilęs iš centrinės Azijos arba pietvakarių Indijos. Šiuo metu laukinių svogūnų rūšių beveik nebeaptinkama. Amžių bėgyje yra išvesta labai daug svogūnų rūšių, Patogumo dėlei svogūnai skirstomi į 3 grupes: Cepa, Proliferum ir Aggregatum. Cepa grupei priklauso vienas vienintelis mums visiems gerai pažįstamas valgomasis svogūnas. Augalas turi vieną svogūnėlį. Jis yra dauginamas sėjinukais. Sėjamas anksti pavasarį arba rudenį. Antrajai grupei (Proliferum) priklauso svogųno medis ir jo giminaičiai. Jie žiedynuose suformuoja antrinį svogūnėlį ( bulbilį), kuris ir yra sėjamas. Augalai paprastai atsidalija patys kas 3 metai. Paskutiniajai grupei priklauso shallot svogūnas, kuris yra sterilus, tačiau nuo pagrindinio svogūno atsidalija daug naujų svogūnėlių. Visos svogūnų rūšys mėgsta augti geroje, trąšioje dirvoje.
Svogūnų istorija yra tokia pat turtinga kaip ir žmonijos istorija. Jis minimas jau chaldėjų, senovės egiptiečių ir senovės graikų rašytiniuose šaltiniuose. Kaip auginti svogūnus mokė Plinijus 79 mūsų eros metasi. Svogūnų rūšių įvairovė jau buvo aprašyta 1587 metais Dalechampo ( jis pirmasis aprašė svogūnų medį).
Liaudies medicinoje jis taip pat buvo labai vertinamas. Jau viduramžiais paplito būdas pinti svogūnus į pynes ir kabinti jas tarpduryje- buvo tikima, jog tai padės apsisaugoti nuo žarnyno infekcinių susirgimų- maro, dizenterijos ir vidurių šlitinės. Svogūnus į laivus kraudavo jūreiviai ir valgydavo juos siekdami apsisaugoti nuo skorbuto.
Ašaras spaudžiantis svogūnas nuo seno naudotas kraujo apytakai gerinti ir prakaitavimui skatinti. Jis naudotas peršalus, sergant gripu, esant virškinimo sutrikimams, apetito išnykimui. Svogūnas žudo bakterijas, virusus ir grybelius. Yra nustatyta, jog svogūno veikliosios medžiagos(fitoncidai) kovoja su tuberkuliozės lazdelėmis, difterijos sukėlėjais ir stafilokokais. Jis naudotas ir išoriškai- nudegimų, žaizdų, sumušimų gydymui. Neblogai gydo odą, malšina dantų ir gerklės skausmą, padeda atsikosėti, o taip pat stabdo aterosklerozės vystymąsi ir gerina kraujagyslių būklę.
Naudojamos augalo dalys
Gydymui yra naudojamos svogūnų galvutės arba švieži svogūnų laiškai, šviežios svogūnų sultys. Gydomieji preparatai yra ruošiami iš svogūnų galvučių. Jos yra kasamos kai lukštai pageltonuoja. Galvutės turi būti džiovinamos plačiai paskleidus vienu sluoksniu, gerai vėdinamoje patalpoje ir suvartoti per 9 mėnesius. Sudžiovintus svogūnus reikia laikyti vėsioje patalpoje, galima sukabinti į pynes- taip geriau išsilaiko.
Veikliosios medžiagosSvogūnuose daug dezinfekuojančių medžiagų fitonicidų, taip pat fitino. Gausu juose eterinių aliejų bei fermentų. Svogūnuose taip pat yra angliavandenių, pektinų, flavonoidų glikozidų, nikotinamido, riebalų, saponinų, baltymų, kvercetino ir organinių rūgščių ( citrinų ir obuolių). Svogūnuose yra visas vitaminų lobynas- daug vitamino C, PP, Bgrupės vitaminų – B1,B2,B6, folio ir pantoteno rūgšties, vitamino A, vtamino E, beta karotenų. Juose taip pat netrūksta nei mikroelementų (fluoro, kobalto, mangano, molibdeno, cinko, chromo, jodo, arseno), nei makroelementų (natrio, kalcio, magnio, kalio, fosforo).
Naudojimas medicinoje
Svogūnas veikia kaip antibiotikas, jam būdingas šlapimą varantis, atsikosėjimą lengvinantis, arterinį kraujospūdį mažinantis, virškinimą gerinantis, spazmus malšinantis ir cukraus kiekį kraujyje mažinantis poveikis . Juo gydomo virškinimo sistemos, kvėpavimo organų bei odos susirgimai. Taip pat naudojamas medžiagų apykaitai paskatinti.
Nuo seno svogūnai yra naudojami peršalimų, kosulio, bronchitų, laringitų ir gastrotenteritų gydymui. Taip pat pasitelkiamas ir jo glikemiją ir arterinį kraujospūdį reguliuojantis poveikis. Naudojant svogūnus išoriškai jis vietiškai dirgina ir stimuliuoja kraujotaką ir lengvai dezinfekuoja, todėl naudojamas plaukų augimui skatinti, spuogų gydymui. Svogūnas yra nepamainomas pagalbininkas virtuvėje, be kurio neišsiverčia nei viena šeimininkė.
Liaudies medicinoje svogūnais taip pat gydo kvėpavimo takų infekcijas, naudoja virškinimo skatinimui, vidurių užkietėjimų gydymui, kovai su parazitais. Išoriškai svogūnų sultys ilgą laiką vartotos gydant pūlingas odos ligas (spuogus, karbunkulus, furunkulus).Svogūnų vartojimo formos
Nuo seno yra valgomos žalios svogūno galvos, spaudžiamos šviežios svogūno sultys.
Liaudiški receptai su svogūnais
Svogūnas skaudančiai gerklei ir peršalimui gydyti
2 svogūnai nulupami, sukapojami, sumaišomi su 2 šaukštais medaus ir paliekami per naktį.
Svogūnų kompresai
Skatina žaizdų gijimą, slopina uždegiminius reiškinius, gali padėti skaudant ausim. Sukapotus svogūnus patroškinti kol suminkštės ir dėtiant skaudamos vietos.
Svogūnų pienelis atsikosėjimui
1 receptas
Imama 1 svogūno galvutė ir 1 pieno puodelis. Svogūnas sukapojamas, užpilamas pienu ir pavirinama maždaug 20 minučių. Po to viską nukošti ir atvėsinti. Gali gerti vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai. Paprastai geriama po 1 arbatinį šaukštelį 3-6 kartus per dieną.
2 receptas
Sutrinti 10 nedidelių svogūnų galvučių ir vieną česnako skiltelę ir šiek pavirti piene. Gerti prieš valgį, po vieną šaukštą, kas valandą.
Svogūnai kvėpavimo takų ligoms gydyti
1 svogūno galvutę sukapoti, sumaišyti su 3 valgomaisiais šaukštais medaus ir 1 stikline vandens. Mišinį pakaitinti ant mažos ugnies ir palikti kelias valandas atvėsti. Viską nusunkti ir vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Svogūnų sultys
Susmulkinti 1 svogūno galvutę iki tyrelės, patroškinti vandenyje. Šia tyrele tepti tepti pūlinių pažeistas odos vietas.
Svogūnų sultys plaukams stiprinti
Svogūnų sultis įtrinti į plaukų šaknis iš vakaro. Apgaubti galvą ir palikti per naktį. Ryte galvą išplauti.
Svogūnų sultys atminčiai gerinti
Vieną stiklinę svogūnų sulčių reikia sumaišyti su 1 stikline medaus. Mišinys vartojamas po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną likus valandai iki valgant arba praėjus 2-3 valandoms po valgio. Gydymosi kursas – du mėnesiai.
Paskui reikia daryti dviejų savaičių pertrauką ir gydymą galima pakartoti – vėl du mėnesius vartoti svogūnų sultis, Teigiam, jog mišinio negalima laikyti šaldytuve, nes jis turi būti šviežias, kad išsilaikytų visos gydomosios savybėss.Tikrai netiks sergantiesiems cukralige ar esant prediabetui. Be to -3 šaukštai medaus per dieną lyg ir daugokai net ir gerą sveikatą turinčiam žmogui.
- Virškinimo traktas – Svogūnai dirgina skrandį. Valgant daug šviežių svogūnų gali graužti rėmuo.
- Cukraus kiekis – Svogūnai mažina cukraus kiekį kraujuje.
- Kraujo krešėjimas – Teoriškai dideli svogūnų kiekiai gali silpninti kraujo krešėjimą.
- Aspirinas -Ne visi asmenys gali valgyti svogūnus, labai retai pasitaiko, jog yra alegiškų svogūnams žmonių. Svogūnai sąveikauja su aspirinu. Aspirinas stiprina alergijos svogūnams reiškinius. Svogūnų ir aspirino nepatariama vartoti kartu, jeigu yra alergijos svogūnams reiškinių.
- Ličio preparatai -Svogūnai sąveikauja su ličio preparatais ir skatindami skysčių išskyrimą gali didinti ličio kiekį organizme. Geriau kartu jų nevartoti.
- Cukraus kiekį reguliuojantys preparatai – Svogūnai sąveikauja su cukraus kiekį kraujyje reguliuojančiais preparatais ir stiprina jų poveikį. Valgant daug svogūnų reikia sekti cukraus kiekį kraujuje jeigu vartojate cukraus kiekį mažinančius preparatus.
- Kraujo krešėjimą reguliuojantys preparatai -Svogūnai sąveikauja su kraujo krešėjimą reguliuojančiais preparatais ir gali stiprinti jų poveikį.
Manoma, jog vartojamas maistui svogūnas yra visiškai saugus. Nėra aišku, kaip svogūnas veikia vartojamas dideliais kiekiais.