Placenta yra gimdoje nėštumo metu susidarantis endokrininis organas. Ji gamina hormonus (progesteroną) ir ilgainiui perima geltonkūnio funkciją. Placenta susiformuoja maždaug trečiajame nėštumo mėnesyje ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Nėštumo metu placentą su vaisiumi jungia virkštelė.
Placentos funkcijos
Per placentą vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Ji atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas. Placenta formuojasi 3 nėštumo mėnesį, susiformuoja trečiojo mėnesio pabaigoje. Susiformavusi placenta yra disko formos. Jos skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm. Normaliai ji turi sverti 500-600 gramų (apie šeštadalį vaisiaus svorio). Ji prisitvirtina prie gimdos priekinės arba užpakalinės paviršiaus dalies.
Tai autonominė vidaus sekrecijos liauka, kuri gamina progesteroną. Progesterono sekrecija padidėja nuo trečiojo mėnesio. Ji taip pat gamina chorioninį gonadotropiną, kuris stimuliuoja geltonkūnio veiklą ir padeda vystytis vaisiui, bei užtikrina tinkamą hormonų apykaitą.
Placentos sandara
Placentą su vaisiumi jungia virkštelė, kuri yra 55 – 60 cm. ilgio, turi dvi virkštelines arterijas ir vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės.
1. Placentos gaureliai ( villi)
a. Tai aktyviosios placentos sudėtinės dalys. Placentos gaureliai formuojasi iš trofoblastų. Gaureliuose yra terminaliniai virkštelės arterijų kapiliarai.
b. Gaurelius supa tarpgaureliniai tarpai, į kuriuos patenka motinos kraujas iš spiralinių arterijų, atsišakojančių nuo gimdos arterijų. Kraujas į jas patenka stumiamas motinos arterinio kraujo spaudimo.
c. Dujos ir maistinės medžiagos iš motinos kraujo į vaisių patenka per tarpgaurelinius tarpus, plazmines trofoblasto membranas ir toliau į vaisiaus kapiliarų bazines membranas ir toliau per vienasluoksnio epitelio sluoksnį į vaisiaus kapiliarus ir vaisiaus kraujotaką.Vaisiaus kapiliarai suteka į vaisiaus venas, kurios suteka į virkštelės veną. Motinos kraujas iš tarpgaurelinio sluoksnio nuteka į motinos venas.
2. Placentos skiltelės ( kotiledonai)
Yra sudaryti iš placentos gaurelių, kuriuos matina viena terminalinės arterijos atšaka ir vienos veninės šakelės. Vaisiaus pusėje yra apie 15-30 kotiledonų. Motinos pusėje placenta pertvaromis yra padalinta į skiltis – nuo 10 iki 40 skilčių. Šios skiltys yra vadinamos skilčialapiais.
Placentos funkcijos
Placenta yra barjeras tarp motinos ir vaisiaus. Per ją į augantį vaisių patenka deguonis ir maisto medžiagos, o iš vaisiaus yra pašalinamas anglies dioksidas ir vaisiaus medžiagų apykaitos produktai.
Placenta taip pat gamina baltymus ir hormonus, kurie palaiko vaisiaus gyvybę bei skatina jo vystymąsi bei pokyčius motinos organizme.Choriono gaureliai išskiria hormonus, kurie yra reikalingi nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme.Placenta taip pat veikia kaip kraujo rezervuaras vaisiui, tuo atveju, jei sumažėtų motinos kraujo spaudimas ( hipotenzija ).
1.Maisto medžiagų transportas iš motinos į vaisių ( maitinamoji funkcija)
a. Pagrindinės maisto medžiagos į augančio vaisiaus organizmą patenka keturiais būdais
(1) Aktyvus transportas: patenka amino rūgštys ir kalcis
(2) Pagreitintas transportas: patenka gliukozė
(3) Endocitozė: cholesterolis, insulinas, geležis ir imunoglobulinas (IgG)
(4) Natrio siurbliai ir chloridų kanalėliai : joninis transportas
b. Tirpalų dalelių dydis ir jų tirpumas taip pat veikia medžiagų transportą per placentinį barjerą.
2. Dujų apykaita
a. Vaisiui yra tiekiamas deguonis ir pašalinamas anglies dvideginis iš vaisiaus.
b. Dujų apykaita vyksta pasyvios difuzijos būdu ir priklauso nuo koncentracijos gradientų skirtumo aplink membraną.
a. Progesteronas yra gaminmas iš motinos kraujuje esančio cholesterolio ir išskiriamas į motinos kraujotaką. Jis yra būtinas nėštumo palaikymui.Progesteronas apsaugo nuo prieš laikinio persileidimo.
b. Estrogenai yra gaminamas iš vaisiaus androgenų ( dehidroepiandrosterono sulfato [DHAS]), kurį išskiriam motinos ir vaisiaus antinksčių liaukos. Estrogenai svarbūs fiziologiniams pokyčiams motinos organizme nėštumo, gimdymo bei žindymo metu.Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą.
c. Baltymai, peptidai, augimo faktoriai- svarbūs vaisiaus augimui ir vystymuisi bei motinos organizmo fiziologiniams pokyčiams, bei adekvačiai vaisiaus mitybai.
Antikūniai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują ir taip apsaugo vaisių gimdoje.
Placentos invazinės ląstelės turi unikalų antigeną HLA-G. Motinos organizmas šio antigeno neatpažįsta kaip ,, svetimo“. Taip pat placenta gamina ir kitus antigenus, bei atlieka vietinę imunosupresinę funkciją, dėl kurios vaisius kartu su placenta nėra atmetamas iš motinos organizmo.
Antikūnių perdavimas vaisiui prasideda 20 – 24 nėštumo savaitę. Taip yra sukuriamas pasyvus imunitetas, kuris saugo naujagimį pirmuosius 6 jo gyvenimo mėnesius. Taip pat placenta gali sulaikyti kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje. Tačiau kai kurios infekcinės ligos vis dėlto persiduoda iš motinos vaisiui.
Placentos metabolizmasPlacentos metabolizmas yra aerobinis. Pagrindinis šio metabolizmo substratas yra gliukozė.