Kvapusis pipiras

Augalas – Kvapusis pipiras

Lotyniškas pavadinimas – Pimenta dioica, Eugenia pimenta, Pimento officinalis

Sinonimai – Jamaikos pipiras, Jamaican pepper, Allspice Essential Oil, Aqua Pimentae, Clove Pepper, Eugenia Piment, Eugenia pimenta, Jamaica Pepper, Piment de la Jamaïque, Pimenta dioica, Pimenta officinalis, Pimento, Pimienta de Jamaica, Poivre Anglais, Poivre Aromatique, Poivre de Jamaïque, Poivre de la Jamaïque, Quatre-Épices, Spanish Pimienta, Toute-Épice, Water of Pimento, West Pimenta Officinalis

Šeima – Mirtiniai ( Myrtaceae)

Augalo aprašymas

Kvapusis pipiras yra visžalis medis, išaugantis iki 10–20 metrų aukščio. Pipirų lapai yra lancetiški, lygiakraščiai, padengti storu vaško sluoksniu. Žydi pipirai smulkiais baltos spalvos žiedais, kurie yra susitelkę į  kekinius žiedynus.  Pipirai yra dvinamiai augalai. Jų vaisiai – maži  rutuliški kaulavaisiai. Kvepiančiojo pipiro sėklidė išaugina po 2 šio augalo žirnelius. Nuo vieno medžio galima surinkti iki 75 kilogramų vaisių.

Kvepiančiųjų pipirų tėvynė yra Pietų ir Centrinė Amerika. Europiečiai apie pipirus sužinojo tik prieš 400 metų. Juos į Europą atvežė Kristupas Kolumbas. Pipirai pamėgti visame pasaulyje. Šiuo metu yra plačiau auginami Centrinėje Amerikoje, Indijoje, Pietų Amerikoje, Meksikoje, Kuboje, Brazilijoje, Afrikoje ir Jamaikoje. Jamaikoje išauginami didžiausi kvapiųjų pipirų kiekiai.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui ir maistui yra naudojamos kvepiančiųjų pipirų sėklos. Jos yra renkamos nesunokusios. Nesunokę kvepiantieji pipirai būna melsvai žalios spalvos, o išdžiovinti jie patamsėja, paruduoja.
Kvepiančiųjų pipirų žirneliai skiriasi nuo juodųjų pipirų – jie yra didesni bei kvapnesni. Jamaikos pipiruose yra vertingo pimentinio aliejaus. Šis eterinis aliejus plačiau naudojamas kulinarijos pramonėje, odontologijoje, likerių gamyboje bei kosmetikoje (kvepalų gamyboje). Gydymo tikslams taip pat gali būti naudojami džiovinti šio augalo lapai.

Veikliosios medžiagos

Pagrindinės kvapiųjų pipirų veikliosios medžiagos yra eugenolis, kariofilenas, metileugenolis, cineolas, felandrenas ir eteriniai aliejai, iš kurių yra svarbiausias pimento aliejus. Aptikta kvapiuosiuose pipiruose ir glikozidų, dervų, mineralų, kvercetino, seskviterpenų, cukrų ir rauginių medžiagų – taninų. Kvapieji pipirai taip pat turi ir šiek tiek vitaminų- A, C, niacino, riboflavino ir tiamino. Eteriniai aliejai yra išgaunami distiliuojant kvapiųjų pipirų vaisių žievelę. Joje taip pat yra daugiausia veikliųjų medžiagų.

Laboratorinais tyrimais nustatyta, jog veikliosios kvapiųjų pipirų medžiagos pasižymi antibakteriniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Teigiama jog jos taip pat skatina virškinamojo trakto veiklą ir stabdo dujų kaupimąsi žarnyne.

Kvapiųjų pipirų farmakokinetika yra mažai ištyrinėta. Šiai diena nustatyta, jog kvapieji pipirai organizme sudaro du metabolitus – homomandelinę ir homovanilinę rūgštis.
Maždaug  1% veikliosios pipirų medžiagos eugenolio yra demetilinamas organizme. Tai sukelia CNS depresiją, taip pat slopina prostaglandinų aktyvumą storosios žarnos audiniuose, skatina tripsino ir kitų virškinimo fermentų aktyvumą. Manoma, jog eugenolis veikia kaip antioksidantas, tačiau yra atlikta laboratorinių tyrimų, kurie neleidžia atmesti minties, jog jis taip pat gali skatinti vėžinių ląstelių augimą. Kita veiklioji kvapiųjų pipirų medžiaga- pimentolis veikia kaip antioksidantas.

Laboratoriniais tyrimais su gyvūnais nustatyta, jog vandeninis kvapiųjų pipirų tirpalas mažina skausmą, sukelia CNS depresiją, hipotenziją ir hipotermiją. Šių reiškinių stiprumas priklauso nuo suvartotos dozės.

Maistinės  kvepiančiųjų pipirų savybės

Kvepiančiųjų pipirų kvapas primena cinamono, muskato riešuto, juodųjų pipirų ir gvazdikėlių kvapus. Prieskonis yra aitrokas, tačiau nėra labai deginantis, todėl tinka mėsos patiekalų- ypač sriubų, avienos,  marinuotos mėsos, žuvies, šaltienos pagardinimui. Kvepiantieji pipirai dedami į šviežias bei konservuotas daržoves, marinatus, daržovių sriubas, padažus. Šiek tiek kvepiančiųjų pipirų galima berti į vaisių kompotus, pudingus bei sausainius- jie suteikia patiekalams pikantišką skonį.

Kvepiantieji pipirai  į patiekalus turi būti suberti bent pusvalandį prieš vartojimą, nes jų kvapas atsiskleidžia negreitai. Maistui pagardinti galima naudoti kvapiųjų pipirų grūdelius, o taip pat ir maltus pipirus. Kvepiančiųjų pipirų arbatą galima gerti esant skrandžio susirgimams  ir vidurių pūtimui.

Nuo seno kvapieji pipirai buvo beriami į karštą vyną, naudojami daržovių marinavimui ir rauginimui, taip pat dedami į pudingus. Avienos patiekaluose jie yra derinami kartu su kadagio uogomis, kartu su kario milteliais jie gali būti dedami į jūros gėrybių patiekalus.

Jamaikos pipirų lapai taip pat naudojami romo gamybai, jų žiedai dedami į arbatą.  Mėgstama juos maišyti su juodaisiais pipirais.

Naudojimas medicinoje

Kvepiančiųjų pipirų eterinis aliejus tradiciškai naudojamas esant vidurių pūtimui ir virškinimo trakto sutrikimams. Tačiau rimtų mokslinių tyrimų šiuo klausimu atlikta nėra. Kartais jis pasitelkiamas gydant peršalimus, viduriavimus, vėmimą, nuovargį, isteriją, padidėjusį kraujospūdį, nutukimą, cukraligę, vidurių užkietėjimą  ir mėnesinių skausmus. Vėlgi- jokių rimtų tyrimų šiai dienai nėra atlikta.  Odontologai iš kvapiųjų pipirų išskiriamą veikliają medžiagą eugenolį naudoja nuskausminimui ir kaip antiseptinę priemonę.
Kvepiančiųjų pipirų kompresai dedami ant mėlynių bei skaudančių raumenų ir sąnarių ar skaudančio danties.

Kvepiančiųjų pipirų aliejus gali būti dedamas į dantų pastas.

Kvepiančiųjų pipirų vartojimo formos

Gydymui vartojami kvepiančiųjų pipirų aliejus, vandeninė jų ištrauka, malti pipirai. Malti kvepiantieji pipirai gali būti beriami ir į vonias.

Dozavimas

Kaip vidurius laisvinanti priemonė: 30 -60 ml (5 dalys maltų pipirų ir 200 dalių vandens, distiliuojama tol , kol lieka 100 dalių tūris)
Esant vidurių pūtimui:  2 arba 3 aliejaus lašai užlašinama ant cukraus gabalėlio.
Esant nevirškinimui: imama 1 – 2 arbatiniai šaukšteliai maltų kvepiančiųjų pipirų ir užplikoma 1 stikline verdančio vandens. Paliekama pritraukti ir geriama iki 3 puodelių per dieną.
Esant raumenų skausmams: malti kvapieji pipirai sumaišomi su vandeniu iki pastos konsistencijos ir tepami ant skaudančios vietos.
Dantų skausmams gydyti: 1 – 2 lašai kvapiųjų pipirų aliejaus tepami ant skaudančios vietos. Negalima tepti dažniau kaip 4 kartus per dieną.

Pašalinis kvepiančiųjų pipirų  poveikis

Yra laikoma, jog kvepiantieji pipirai vartojami kaip prieskonis (maistinėmis dozėmis) yra saugūs. JAV FDA klasifikuoja kvapiųjų pipirų aliejų kaip saugų išoriniam vartojimui.

 Vartojant kvepiančiųjų pipirų preparatus didelėmis dozėmis  gali išsivystyti traukuliai, virškinamojo trakto sudirginimo reiškiniai – gastroenteritas, pykinimas, vėmimas.
Dedant maltuosius pipirus ant odos gali išsivystyti kontaktinis dermatitas.

Kvepiančiųjų pipirų sąveika su kitais vaistais

Kvepiantieji pipirai gali slopinti geležies ir kitų mineralų įsiurbimą, todėl kartu nevartotini.

Kada kvepiančiųjų pipirų preparatų vartoti negalima

• Kvepiančiųjų pipirų preparatų negalima vartoti sergant lėtiniais virškinimo trakto susirgimais- divertikulitu, divertikulioze, dvylikapirštės žarnos opalige, GERL ir opiniu kolitu.
• Kvepiančiųjų pipirų preparatai neskirtini sergantiems vėžiu ar tiems, kuriems yra nustatyta vėžio išsivystymo rizika.
• Kvepiančiųjų pipirų preparatai neskirtini nėščioms ir maitinančioms moterims.