Pakitusi sąmonės būklė

Tai būsena, kuri gali atsirasti esant daugeliui susirgimų. Sąmonė pakinta ištikus insultui, esant traukuliams delyrui. Pakitimų priežastys gali būti ir metabolinės- hipoksemija, hipoglikemija, intoksikacijos- vaistais, staiga nutraukus alkoholio vartojimą ir panašiai. Vyresniojo amžiaus pacientams būklė neretai išsivysto neurologinio susirgimo fone prisidėjus infekcijai- šlapimo takų ar plaučių uždegimams.

Neretai būna vadinamasis ,,Saulėlydžio sindromas“- kai būsena blogėja vakarais. Taip dažniausiai pasitaiko esant demencijai delyrui ar patekus į nepažįstamą aplinką.

Diagnostikos principai

Renkant anamnezę būtina išsiaiškinti kokie vaistai yra vartojami, apsvarstyti demencijos, kognityvinių funkcijų sutrikimų, neurologinių ar psichiatrinių susirgimų galimybę. Taip pat yra būtina įvertinti alkoholio ir vaistų ( ypač r raminamųjų ir migdomųjų) vartojimo ypatumus.

Apžiūra

Apžiūrint pacientą būtina įvertinti gyvybinius rodiklius, taip pat ieškoti infekcijos židinių. Atlikti kruopštų širdies ir kraujagyslių sistemos bei neurologinį ištyrimą, įvertinti mentalinį statusą.

Diagnostiniai tyrimai

Gliukozės tyrimas
Elektrolitų tyrimas
Kreatininas
Leukocitų kiekis,
Šlapimo tyrimas
Oksigenacijos tyrimas
Krūtinės ląstos tyrimas

Kiti tyrimai atliekami pagal reikalą

Pasėlis
Likvoro tyrimas
Toksikologiniai tyrimai
Skydliaukės buūklės įvertinimas
Vitamino B12 kiekis

Taip pat gali būti reikalingi

Galvos KT tyrimas
Elektorencefalografinis tyrimas
EKG

Gydymo principai

Esant sujaudinimo ir psichozės reiškiniams skiriamas haloperidolis ir benzodiazepinai. Dažniausiai- lorazepamas.
Antros kartos antipsichotiniai vaistai ( risperidonas, olanzapinas, kvetiapinas, klozapinas, ziprasidonas, apiprazolis, paliperidonas) gali sumažinti ekstrapiramidinius simptomus. Tačiau juos yra pavojinga skirti vyresnio amžiaus pacientams.

Sujaudinimas ir ažitacija pradedami gydyti haloperidoliu. Pradinė dozė yra nuo 05.5 ik 5.0 mg.( Vyresnio amžiaus pacientams 0.25).

Jeigu haloperidolis yra skiriams intraveniškai- būtina stebėti, kad neišsivystytų QT intervalo prailgėjimas arba torsades des pointes aritmijos- pasitaiko skiriant dideles haloperidolio dozes intraveniškai.
Taip pat būtina sekti elektrolitus ir magnio kiekį.

Paskyrus haloperidolį į raumenis gali išsivystyti posturalinė hipotenzija. Dažniausiai gydymui pakanka Trendelengburgo padėties.

Jeigu reikalingas gydymas vazopresoriais- būtina vengti dopamino, nes jis pagilina psichozę.

Piktybinis neuroleptinis sindromas yra grėsminga gydymo antipsichotiniais vaistais komplikacija. Jo požymiai- raumenų ridigidškumas, akinezija, jutimų pokyčiai, karščiavimas, tachikardija, AKS pokyčiai. Raumenų rigidiškumas gali komplikuotis raumenų plyšimu ir ūmiu inkstų nepakankamumu. Laboratoriniai šiai būklei būdingi pokyčiai – kreatinkinazės padidėjimas, kepenų tyrimų ir leukocitų pokyčiai.

Gydymas benzodiazepinais- lorazepamas yra skiriamas esant kepenų veiklos sutrikimams ir staiga nutraukus alkoholio vartojimą kai pacientai yra atsparūs antipsichotiniams vaistams. Lorazepamo poveikis yra trumpas, jis skiriams intraveniškai. Vartojamas neperdažnai, nes slopina kvėpavimo centrą. Vyresniame amžiuje vartotinas atsargiai, nes priešingai, gali sustiprinti ažitacijos reiškinius.

Kiti gydymo principai

Esant bet kokios kilmės psichozei yra būtina sureguliuoti ir stebėti nakties ir dienos ciklą, bei užtikrinti ramią ir saugią bei pacientui pažįstamą aplinką.

Literatūra

The Washington  Manual  Of Medical Therapeutics, 34th Edition