ŽIV ir nėštumas

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) priklauso retrovirusų grupei. Šis virusaspažeidžia T limfocitus ir slopina imuninę sistemą. Lietuvoje ŽIV serga  apie 10,9 iš 100 tūkstančių gyventojų. ŽIV virusas nėščiajai gali būti perduodamas lytiniu būdu, per užkrėstą kraują ir iš motinos vaisiui.  ŽIV perinatalinio perdavimo rizika gali siekti  12-48 %. Vaisius dažniausiai yra  infekuojamas antrojoje nėštumo pusėje (20-25 %), gimdymo metu (60-70 %), maitinamas krūtimi (10-15 %).

Perinatalinės  ŽIV infekcijos  rizikos veiksniai

Perinatalinės ŽIV infekcijos rizikos veiksniai:

1.Sunkus motinos imuninės būklės pažeidimas
2.AIDS
Didelis viruso kopijų skaičius
3.Neskirtas antiretrovirusinis gydymas
4.Nepalanki akušerinė situacija:
-Priešlaikinis gimdymas,
-Prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys,
-Invazinės akušerinės procedūros,
-Chorioamnionitas,
Kitos lytiškai plintančios ligos.

Ligos požymiai ir simptomatika

Nėščioji skundžiasi silpnumu, anoreksija, karščiavimu, trunkančiu ilgiau kaip 1 mėn., mažėjančiu kūno svoriu, viduriavimu ilgiau kaip 1 mėn., padidėjusiais limfmazgiais.

Ligos diagnostikos principai

ŽIV tyrimą šiuo metu yra rekomenduojama atlikti visoms nėščiosioms.

Taip pat yra būtina ištirti rizikos grupės nėščiąsias:

• piktnaudžiaujančias alkoholiu;
• vartojančias narkotikus;
• neturinčias nuolatinio lytinio partnerio;
• diagnozavus kitą lytiškai plintančią ligą.

Diagnostikos principai

ŽIV antikūnai yra nustatomi imunofermentiniu tyrimu (ELISA). Teigiami tyrimo rezultatai turi būti patvirtinti Vesternbloto (Westernblot) tyrimu.

Kai rezultatai teigiami, nėščiajai yra paaiškinama perinatalinė rizika, galimos akušerinės komplikacijos.

Pacientė taip pat turi būti tiriama dėl kitų lytiškai plintančių ligų, taip pat tuberkuliozės, Hepatito Bir C, citomegalo viruso, toksoplazmozės, žmogaus papilomos viruso ir kt.

Naujagimiams atliekama polimerazės grandininė reakcija (PGR) ar viruso kultūros tyrimas.

Gydymo principai

Kai diagnozė  yra patvirtinama AIDS centre,  toliau gydymą skiria gydytojas  infektologas. Gydymui paprastai yra skiriami antiretrovirusiniai preparatai ir jų deriniai. Antiretrovirusinis gydymas  sumažina perinatalinės infekcijos riziką iki 50 %, nes stabdo virusų dauginimąsi, mažina virusų kopijų skaičių.

Gydyti pradedama antruoju nėštumo trimestru ir gydoma iki gimdymo. Planinis gimdymas rekomenduojamas per cezario pjūvio operaciją 38-ąją nėštumo savaitę. Gimdymo pradžioje makštis plaunama chlorheksidino tirpalu, į veną lašinama 2mg/kg zidovudino.

Medicinos personalas, prižiūrintisokią moterį, turi naudoti asmenines apsaugos priemones – kaukes, pirštines, akinius. Vengiama invazinių procedūrų gimdymo metu. Naujagimis po gimdymo yra maitinamas dirbtiniais mišiniais ir 6 savaites gydomas antiretrovirusiniais vaistais. Gydyti pradedama 8-12 val. po gimimo.

Iš knygos „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“, G. Drąsutienė ir kiti, Vilnius, 2005.