Augalas – Švitrūnas krūminis
Krūminis švitrūnas yra žemaūgis, daugiametis, amžinai žaliuojantis , 0,5–1 metro aukščio krūmas. Augalo lapai lipnūs, susitelkę į stiebelius, padengti plaukeliais, kuriuose yra aromatines dervas išskiriančios liaukutės. Šis augalas žydi rožinės spalvos žiedais, primenančiais erškėtrožių žiedus. Žiedai yra susitelkę kekes po 1, 2 ar 3 kekėse. Šio augalo vaisius – daug sėklų subrandinanti, iki 1 centimetro ilgio dėžutė. Krūminiai švitrūnai žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Jie labai atsparūs ir nebijo nei šalčių, nei sausrų. Juos patariama dauginti auginiais. Sėklose yra labai daug eterinių aliejų, todėl natūraliose augimvietėse esant karščiams jos savaime užsidega ir sukelia gaisrus.
Krūminis švitrūnas yra Viduržemio jūros kraštų gyventojas. Natūralia auga Kretoje, Somalyje bei Arabijos pusiasalyje. Šiai dienai yra žinoma daugiau kaip 20 švitrūno rūšių. Lietuvoje gali būti auginamas.
Naudojamos augalo dalysGydymui yra naudojamos augalo dervos, kurios išgaunamos iš švytrūno ūglių. Žaliavai yra pjaunami vienmečiai ūgliai, kurie yra pjaunami augalo žydėjimo metu- gegužės mėnesio pabaigoje ir birželio mėnesio pradžioje. Aromatinės dervos yra ištraukiamos su spiritu. Aromatiniai aliejai yra išgarinami su vandeniu.
Veikliosios medžiagos
Švitrūno ūgliuose yra fenolių, aldehidų, pinenų, kamfenų, linachino, eugenolio, ketonų, seskviterpenų ir kitų sudėtingų eterių. Eteriniuose aliejuose yra 25% аlfapineno, 8,5% fencheno ,7,7% eugenolio, 3,5% borneolio, 1,8% cineolio, 1,2% betapineno,0,7% furfurolio, 0,6% kamfeno.
Nustatyta, jog švitrūno veikliosios medžiagos- eteriniai aliejai ir rezinoidai veikia kaip antioksidantai, slopina bronchospazmus ir veikia antiseptiškai. Senovėje smilkalai iš šio augalo dervų vertinti kaip ir bosvelijos pagrindu pagaminti smilkalai.
Naudojimas medicinoje
Švitrūnas nėra įtrauktas į farmakopėją, tačiau nuo seno naudotas liaudies medicinoje. Gydymo tikslais buvo naudojami augali stiebai, lapai ir žiedai. Jais buvo gydomas bronchitas, viduriavimai, pabrinkimai, raupsai ir padidėjusi blužnis. Šiai dienai naudojamas žarnyno judesių stimuliacijai, esant drėgnam kosuliui, taip pat kaip stimuliantas. Švitrūno dedama į kai kuriuos gėrimus arba maisto patiekalus. Švitrūno derva primena ambros kvapą, todėl jis vertinamas nuo senovės. Jis yra naudojamas smilkalų, tabako, kvepalų ir kosmetikos priemonių gamybai. Tradiciškai naudotas smilkymui siekiant nuraminti mėnesinių ir gimdymo skausmus, taip pat padėti išgimdyti negyvą vaisių, bei išvaikyti vabzdžiams ir parazitams.
Eteriniai švitrūno aliejai kartais naudojami esant skausmingoms mėnesinėms, taip pat gydant raumenų skausmus, spazmus ir cistitus. Jais tepama rožinių spuogų, egzemos, psoriazės, neurodermitų ir grybelio pažeista oda. Taip pat tepamas ant kraujuojančių dantenų.
Pašalinis švitrūno poveikisManoma, jog vartojamas maistinėmis dozėmis švitrūnas yra saugus, tačiau augalas beveik netyrinėtas.
Švitrūno sąveika su kitais vaistais – Duomenų nėra. Kada švitrūno preparatų vartoti negalima Nėštumas, maitinimas krūtimi – Paprastojo švitrūno preparatų nepatariama vartoti nėščiosioms, maitinančioms moterims ir mažiems vaikams.