Dispepsija arba nevirškinimu plačiąja prasme yra vadinami nemalonūs jausmai viršutiniame pilvo aukšte. Šie nemalonūs pojūčiai gali atsirasti dėl organinės kilmės susirgimų- gastroezofaginio refliukso, gastrito, peptinės opos, tulžiės pūslės susirgimų ar kitos kokios nors ligos. Tačiau dispepsija gali būti ir funkcinė. Funkcine dispepsija yra vadinamas neaiškios kilmės, pasikartojantys ar pastoviai esantys nemalonūs pojūčiai viršutiniajame pilvo aukšte. Kartais tokie pojūčiai gali būti vadinami neaiškios kilmės dispepsija. Funkcinei dispepsijai būdingus nusiskundimus viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje patiria beveik visi- tai neaiškus sunkumo jausmas skrandyje, pilvo pūtimas, ankstyvas pasisotinimo jausmas, pykinimas, atsiraugėjimas. Visų jų atsiradimo mechanizmai gali būti pernelyg skirtingi ir sukelti jie gali būti įvarių priežasčių- nuo alerginių reakcijų iki padidėjusio skrandžio rūgštingumo, skrandžio peristaltikos sutrikimų, smegenų-žarnų ašies pakitimų, žarnų persitaltikos sutrikimų ar sutrikusio skrandžio išsisutštinimo. Jie taip pat gali maskuoti ir kitų ligų kliniką- tokių kaip GERL, dirglios storosios žarnos sindromą, nerimo sutrikimus arba depresiją. Neretai šiuos nusiskundimus nulemia mitybos pokyčiai ar dietos pažeidimai- pavyzdžiai persivalgoma, valgoma pernelyg riebaus maisto, vartojama pernelyg kofeino, alkoholio ar prieskonių. Vienok tikrų mokslinių tyrimų liečiančių dispepsiją ir mitybinius įpročius šiai dienai trūksta. Kadangi nevirškinimą ir dispepsiją sukelia ne viena o visa eilė priežasčių, vienos kokios nors dietos esant šiai būklei parinkti neįmanoma.
Dispepsija dažniausiai yra gydoma skiriant skrandžio sekreciją reguliuojančius preparatus ( ranitidiną, omeprazolį) arba stimuliuojant skrandžio peristaltiką metoklopramidu arba cizapridu.
Neretai dispepsija vystosi sutrikus skrandžio išsituštinimui. Šiuo atveju vyrauja nusiskundimai, jog skrandyje jaučiamas tempimas, persipildymas, sunkumas.
Dispepsijos diagnostiniai kriterijai
Funkcinė dispepsija yra nemalonūs pojūčiai viršutiniajame pilvo aukšte, kuriems būdingas anksti atsiradęs pasisotinimo ir pilnumo jausmas skrandyje, pykinimas ir atsiraugėjimas, nesant kitų organinės patologijos požymių. .
Dispepsija yra diagnozuojama, jeigu nemalonūs simptomai skrandžio srityje trunka ilgiau nei 12 savaičių per pastaruosius 12 mėnesių.
Ištyrus pacientą, nėra rasta jokių rimtų susirgimų ar pakitimų.
Dispepsijai būdingi nusiskundimai neišnyksta pasituštinus ir nėra susiję su tuštinimosi dažnumu ar išmatų pokyčiais.
Kaip keisti mitybos įpročius?
Šiuo atveju geriausia riboti suvartojamų riebalų kiekį, valgyti mažesnėmis porcijomis ir mažesnio kaloringumo maistą.
Taip pat yra siūloma apriboti vartojamo alkoholio kiekį.
Išoriškai skrandžio peristaltiką gali sustiprinti lengva mankšta.
Neretai nevirškinimas atsiranda esant padidėjusiai įtampai, pernelyg daug nervinantis. Čia gali būti naudinga psichologo konsultacija ar tiesiog elgesio korekcija.
Jeigu nepaisant tokių pirminės pagalbos žingsnių, nusiskundimai neišnyksta, būtina aiškintis, tikrąsias dispepsijos priežastis ir taikyti konkretų ligos gydymą ir skirti atitinkamą dietą.