Kategorija: Farmakologija

Cefalosporinai skirstomi taip

1.  Cefazolinas
2. Cefadroksilis (PO)
3. Cefalotinas

1. Cefuroksimas
2. Cefuroksimo aksetilis (PO)

1. Cefotaksimas
2. Ceftriaksonas
3. Lorakarbefas
4. Ceftazidimas

•  Cefepimas

1. Ceftarolinas
2. Ceftobripolis

Cefalosporinų skirstymas pagrinde remiasi jų aktyvumo spektru.  (Su kai kuriomis išimtimis).

Cefalosporinų yra daug ir įvairių, tačiau iš tikro ligoninėse jų vartojama palyginus nedaug preparatų.

Visi cefalosporinai gali sukelti kryžmines alergines reakcijas su penicilinais, tačiau šių reakcijų tikimybė nėra labai didelė- apie
10%.  Naujos kartos cefalosporinai turi mažesnę kryžminių alerginių reakcijų tikimybę, kuri siekia tik nuo   3% iki 5%. Skiriant cefalosporinus pacientams kurie alergiški penicilinams yra būtina atsižvelgti į vaisto naudos ir pašalinių reiškinių santykį.  Todėl prieš skiriant šios grupės vaistus būtina gerai surinkti anamnezę ir pilnai išsiaiškinti kam pacientas yra alergiškas. Jeigu nesate tikri, geriau skirkite kitos grupės vaistams.

Cefalosporinai dažniausiai yra geriau atsparūs beta laktamazėms nei penicilinai. Penicilinus naikinančios beta laktamazės paprastai neveikia cefalosporinų. Šios beta laktamazės yra vadinamos penicilinazėmis. Cefalosporinus naikinantys bakterijų fermentai yra vadinami cefalosporinazėmis ir jų skaičius taip pat didėja.

Nei vienas iš šiuo metu žinomų cefalosporinų neveikia enterokokų.

Cefalosporinų veikimo pusperiodis yra ~ 1-2 val.

Visi cefalosporinai gerai pasiskirsto organizmo skysčiuose, tačiau smegenų skystį pasiekia tik III – os kartos CF.p

Cefazolino profilaktinė dozė prieš trumpas operacijas – vienkartinė; veiksmingas ortopedinių operacijų metu, nes patenka į kaulus, pereina placentos barjerą.

Cefalosporinai yra šalinami  per inkstų knalėlius arba glomerulų filtracijos būdu, dozės turi būti koreguojamos pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu.

Ceftriaksonas išsiskiria su išmatomis, tinka naudoti sergantiems inkstų nepakankamumu.

Pacientams alergiškiems penicilinui, gali pasireikšti alerginės reakcijos; nežymus vietinis dirginimas, nefrotoksinis poveikis

I kartos cefalosporinai yra vartojami stafilokokų, streptokokų sukeltoms pūlinėms  infekcijoms gydyti.
II kartos cefaloporinus patartina rinktis gydant anerobų sukeltas infekcijas. Jie pač veiksmingi prieš anaerobines bakterijas. Paprastai ši cefalosporinų grupė yra vartojama pooperacinėms infekcijom gydyti.
III kartos cefalosporinus siūloma rinktis gydant sunkias hospitalines ir CNS  infekcijas. Jie vartojami meningito ir gonorėjos gydymui.
IV kartos cefalosporinus rekomenduojama skirti tik sunkių infekcijų gydymui.