Sarkoidozė

Sarkoidozė- ligos priežastys, simptomai ir eiga 

Sarkoidozė – yra nežinomos kilmės  multisisteminė  granulominė liga, pažeidžianti daugelį organų. Dažniausias sarkoidozės taikinys- plaučiai.

Ligos pažeidžiami asmenys

Liga dažniausiai paliečia 20-40 metų asmenis. Moterys sarkoidoze serga dažniau.  Pasaulio mastu dažniau stebima juodaodžių tarpe. Manoma, kad yra genetinis polinkis sirgti šia liga (neretai ja serga keli šeimos nariai).Kartais liga yra nustatomas atsitiktinai atlikus plaučių rentgenologinį tyrimą.

Klinika

Liga dažniausiai paliečia jauno ir vidutinio amžiaus asmenis. Tačiau tai nėra taisyklė- ji gali būti nustatomas visose amžiaus grupėse. Liga dažniausiai prasideda nepastebimai, per kelis mėnesius. Tačiau būna, kad ji pasireiškia ūmiai ir pasireiškia kaip poliartritas ar mazginė eritema. Plautinė forma gali prasidėti kosuliu, dusuliu, krūtinės skausmais.

Ekstrapulmoninėms ligos formoms būdingi uveitai, pažandžio seilių liaukų uždegimai, hepatomegalija, splenomegalija, nefropatija, lupus pernio, poodiniai mazgeliai, širdies ritmo sutrikimai ir meningitai.

Pagrindiniai sarkoidozės simptomai: bendras silpnumas, sausas kosulys, dusulys,  rentgenologiškai nustatomi padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai.

Bendrieji sarkoidozės simptomai

Bendras nuovargis ir silpnumas

Subfebrilitetas, nežymus karščiavimas

Bendro svorio kritimas
Mazginė eritema- rausvi poodiniai mazgeliai- dažniausiai paliečiama abiejų blauzdikaulių priekinė sritis
Krūtinės ląstos limfmazgių padidėjimas
Sąnarių skausmai, skauda dažniau stambiuosius sąnarius
Subfebrilitetas, nežymus karščiavimas
Raumenų silpnumas
Depresija
Limfmazgių padidėjimas
Širdies ritmo sutrikimai

Bendrieji kvėpavimo takų pažeidimo požymiai

Dusulys, apsunkintas kvėpavimas
Sausas kosulys

Klinikos ypatumai

Ligos eiga dažniausiai būna banguojanti, ligonio savijauta tai pagerėja, tai vėl  pablogėja. Daugumai ligonių ligos požymiai išnyksta per kelis mėnesius ar kelerius metus.  Tačiau daliai liga galio pereiti į lėtinę ir jie tampa nedarbingi.

Ūmios sarkoidozės klinika

Būdingas Lofgreno sindromas– mazginė eritema( erythema nodosum), artritas ir bilateralinė plaučių vartų limfadenopatija.

 Heerfordt-Waldenstrom’o sindromas – būdingas uveitas, pažandžio seilių liaukų padidėjimas ir veidinio nervo paralyžius.

Diagnostikos principai

Liga paprastai yra nustatoma tik kompleksiškai ištyrus ligonį: atliekami laboratoriniai, spinduliniai ir imunologiniai tyrimai.

Laboratoriniai tyrimai

Bendras kraujo tyrimas – limfopenija, eozinofilija
ENG- didelis ENG padidėjimas
Imunoglobulinai- imunoglobulinų kiekio padidėjimas
Biocheminiai tyrimai- Ca kiekio padidėjimas, ACE fermento padidėjimas,
Koaguliacijos tyrimai- D-Dimerų padidėjimas

Spinduliniai tyrimai

Krūtinės ląstos rentgenograma

Neretai( iki 90%  visų atvejų) yra stebimi būdingi sarkoidozei požymiai:

padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai
plaučių šaknų pakitimai,
išplitę plaučių infiltratai,
plaučių randėjimas.

Plaučių rentgenologiniai pokyčiai gali būti 3 tipų

1 tipo:  abipusė  plaučių vartų limfadenopatija  be plaučių parenchimos pokyčių
2 tipo: abipusė plaučių vartų limdfadenopatija su difuziniais parenchimos pokyčiais
3 tipo:  difuziniai plaučių parenchimos pokyčiai be limfadenopatijos

Limfmazgiai dažniausiai yra padidėję simetriškai. Jeigu stebimas nesimetrinis limfmazgių padidėjimas, būtina taip pat  galvoti apie kitus susirgimus.

Kiti rentgenologiniai požymiai

Plaučių šaknų limfmazgiai gali būti kalcifikuoti, taip pat būna eksudacijos požymių, ertmės ir plaučių audinio fibrozės požymia. Ertmės dažniausiai susidaro plaučių viršūnėse ar vidurinėse plaučių dalyse.

Plaučių KT tyrimas

Dažniausiai yra randama  išplitusių židinių, plaučių parenchimos randėjimo požymių. KT/BMR tyrimai yra naudingi diagnozuojant neurosarkoidozę.

Radionuklidiniai tyrimai

Gallium-67 skenavimas gali parodyti padidintą kaupimąsi, tačiau nėra reikalingas diagnostikai.

Kiti tyrimai

Bronchoskopinis tyrimas

Bronchoskopijos metu apžiūrimi bronchai ir paimamas plaučių audinio gabalėlis, kuris vėliau morfologiškai ištiriamas. Biopsiniai būdingos nevarškėjančios epitelioidinių ląstelių granulomos.

Be to, bronchoskopijos metu taip pat yra atliekamas bronchoalveolinis lavažas. Gautame skystyje gali būti matomas padidėjęs limfocitų kiekis. Jei skystis yra normalus- sarkoidozės diagnozę galima praktiškai atmesti.

Plaučių funkciniai mėginiai- atliekami siekiant nustatyti funkcinę plaučių būklę

Biopsinis tyrimas- pagrindinis diagnozę patvirtinantis tyrimas.

Gali būti reikalingi ir kiti tyrimai- priklausomai nuo organų pakenkimo.

Diferencinė diagnostika

Būtina diferencijuoti su kitais susirgimais, kuriems būdingas tarpuplaučio limfmazgų padidėjimas

Limfoma
Tuberkulioze
Navikais
Brucelioze

Limfamzgių kalcifikacija yra būdinga 

Histoplazmozei
Silikozei
Post-iradiacinei limfomai

Gydymo principai

Gydymo tikslas – sumažinti uždegimo reiškinius ir atstatyti pažeistų organų funkcijas.

Pagrindiniai gydymui naudojami preparatai yra gliukokortikoidai. Dažniausiai gydomui skiriamas prednizolonas. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į kliniką. Nutraukus gydyma prednizolonu po 3 mėn., liga recidyvuoja maždaug 80 proc. atvejų, po 6 mėn.-50 proc. atvejų, po 12 mėn.-30 proc. atvejų.

Kaip alternatyvus vaistas gali būti skiriams metotreksatas. Jis dažniausiai skiriamas esant lėtinei sarkoidozei. Papildomai gali  būti skiriami vitaminai-  vitaminas E (a-tokoferolis).

Ligos komplikacijos

Sarkoidozė gali komplikuotis kvėpavimo nepakankamumu ir  lėtiniu širdies nepakankamumu.

Gyvenimo būdo rekomendacijos

Sergantiems sarkoidoze būtina maitinti visaverčiu maistu. Jame  turi būti pakankamai baltymų ir vitaminų, ypač vitaminų A, C, E.

Liaudiški gydymo metodai

Arbata sausam kosuliui nuslopinti

Didžiažiedžių tūbių žiedų 30,0 g
Šalpusnių lapų 30,0 g
Čiobrelių žolės 40,0 g

1 valgomąjį šaukštą džiovintų vaistažolių mišinio užpilti  viena stikline verdančio vandens, palikti 30–40 min. pritraukti, perkošti  ir gerkite po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Morkų sultys su medumi

Varginant kosuliui ir ypač peršalus  tinka gerti ir morkų sultis su pušų medumi įvairiais kiekiais.

Nuo kosulio padės ridikų ir morkų sultys (0,5:1). Suplakite, įdėkite medaus (geriau liepų) ir gerkite po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.

Kopūstų sultys

Kosuliui ir užkimimui gydyti galima gerti pasaldintas kopūstų sultis. Jos yra geriamos  po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.

Bronchito gydymas svogūnais

Nuvalyti ir supjaustyti 900 g svogūnų, užpilkite juos 1  stikline cukraus ir 2 stiklinėm vandens. Viską 2 val. pakaitinti silpnos ugnies- nepamiršti maišyti. Po to nuovirą ataušinti, nukošti, pridėti  2 šaukštus liepų medaus, išmaišykite, keletą dienų palaikykti  tamsoje naudoti vaistams. Geriama po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.

Susmulkintą svogūną ir pušų medų sumaišyti  lygiomis dalimis, keletą dienų palaikyti tamsioje vietoje  ir vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną atsikosėjimui gerinti.

Lėtinio kosulio gydymas alavijais

Alavijo lapus nuplauti ir padėti į šaldutyvą 3 kelioms dienoms.  3 vidutinio dydžio alavijo lapus smulkiai supjaustyti, ir sumaišyti su 300 g pavasarinio medaus. Gautą masę užpilti 500 ml vandens ir kaitinti vandens vonioje 1,5–2 val. Baigus kaitinti vėl išmaišyti ir pastatyti tamsioje vėsioje vietoje. Geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

Česnakas su medumi nuo kosulio

Vieno česnako skilteles nuvalyti, smulkiai sukapoti ir  ir sumaišykite su liepų medumi. Palaikyti 5–6 dienas tamsoje vartoti po arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną persišaldžius ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.

Garstyčių vonelės kojoms

Padeda kosint, ypač tinka vaikams. Ruošiama taip-  80–100 g sausų garstyčių miltelių ištirpinama  10 l vandens (38 laipsnių C temperatūroje). Mirkyti apie 15 min. Paskui pėdas nušluostyti, užsimauti vilnones kojines ir gultis į lovą.