Kas yra menoragija?
Menoragija yra vadinamas pernelyg ilgas ir pernelyg gausus kraujavimas mėnesinių metu. Normalios mėnesinės paprastai trunka 3–5 dienas, daugiausia gali užtrukti iki 7 dienų. Jeigu mėnesinių metu yra kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos. Menoragija yra laikomas toks kraujavimas, kai per mėnesines yra prarandama daugiau kaip >80 ml kraujo. Dažniausia šios būklės priežastis yra hormonų pusiausvyros sutrikimai. Paauglystėje ji gali pasitaikyti dar nesant pilnai susireguliavusiam mėnesinių ciklui.
Menoragijos klinika
– Bendras silpnumas
– Silpnumo reiškiniai
– Skausmas mėnesinių metu (dismenorėja)
– Labai gausios mėnesinės
Menoragijos priežasčių yra labai daug, tačiau jas galima suskirstyti į 3 grupes:
1. Mažojo dubens organų susirgimai ( gimdos augliai, miomos, adenomiozė)
2. Sisteminiai susirgimai ( lėtinės kepenų ir nkstų ligos, hipotireozė, sisteminės jungiamojo audinio ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė).
3. Disfunkcinis kraujavimas iš gimdos
Esant mažojo dubens susirgimams, dažniausia menoragijos priežastis yra gerybinis gimdos auglys – mioma. Tačiau iš tikrųjų tik 30 procentų susirgimo mioma atvejų pasireiškia menoragija su mažakraujyste. Ligos klinika dažniausiai priklauso nuo miomos dydžio bei buvimo vietos. Menoragija dažniausiai būna kai yra mioma, kuri yra po gleivine, prisitvirtinusi ant kojytės.
Kitas dažniausiai pasitaikantis mažojo dubens susirgimas (kurio metu menoragija būna net 40-50 procentų) yra adenomiozė (gimdos kūno endometriozė). Manoma, kad endometriozė vystosi pernelyg sustiprėjus prostaglandinų sintezei. Mėnoragija taip pat gali vystyis esant gimdos gleivinės polipams ir gimdos gleivinės vėžiui. Visi šie susirgimai yra priskiriami prie organinių susirgimų.
Esant disfunkciniams kraujavimams iš gimdos, menoragija dažniausiai vystosi dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo. Tai dažniausi pasitaiko brendimo metu bei prieš menopauzę. Kai ovuliacija vyksta, disfunkcinio kraujavimo priežastys dažniausiai (apie 80 proc.) yra funkciniai gimdos gleivinės sutrikimai: prostaglandinų metabolizmo sutrikimai, pakitęs fibrinolizės aktyvumas, sumažėjusi vietinė hemostazė. Visa tai skatina gausų kraujavimą mėnesinių metu.
Diferencinė diagnostikaDažniausios menoragijos priežastys
- Disfunkcinis kraujavimas iš gimdos, – galimai dėl anovuliacijos
- Gimdos fibroidai
- Taikomo hormoninio gydymo komplikacija
- Adenomiozė
1. Nėštumo komplikacijas
- Negimdinį nėštumą
- Savaiminį persileidimą
2. Neoplastinius susirgimus
- Gimdos kaklelio vėžį
- Gimdos vėžį
- Estrogenus produkuojantį kiaušidžių vėžį
- Leukemiją
- Gerybinius auglius (gimdos polipus)
3. Endometriumo hiperplaziją
4. Infekcines priežastis
- Mažojo dubens uždegiminę ligą
Dažnai praleidžiamos menoragijos priežastys
- Lytinių takų traumos
Kontraceptiniai barjeriniai gimdos įtaisai - Adenomiozė/endometriozė
- Dubens stazės sindromas
- Sisteminė raudonoji vilkligė
Retai pasitaikančios menoragijos priežastys
Endokrininiai susirgimai (skydliaukės susirgimai)
- Kraujo krešumo pokyčiai
- Kepenų susirgimai
Būtina atmesti šiuos susirgimus, kurie gali imituoti menoragiją
- Depresija
- Diabetas
- Vartojami vaistai
- Anemija
- Skydliaukės susirgimai
- Stuburo susirgimai
- Šlapimo takų infekciniai susirgimai
Anamnezė
Būtina tiksliai išsiaiškinti ligos istoriją. Tai kaip pacientė supranta gausų kraujavimą, nebūtinai gali būti tikrai gausus kraujavimas. Net 50 procentų atveju kai pacientė skundžiasi gasiu kraujavimu iš gimdos, šis kraujavimas iš tikrųjų būna normalus. Mėnesinių metu yra normalu, kai netenkama nuo 40 iki 70 ml kraujo per visas mėnesinių dienas. Jeigu moteris turi keisti paketus kas dvi valandas, tai tikrai rodo, jog mėnesinės yra gausios.
Būtina išsiaiškinti, kiek yra naudojama įklotų per dieną ir kaip jie yra įsigėrę kraujo. Jeigu pacientė turi, būtina įvertinti 3 mėnesių kraujavimo kalendorių.
Iš tiesų menoragiją galima įtarti, kai yra teigiami atsakymai į šiuos klausimus:
- ar tenka naudoti mėnesinių metu ypač didelius higieninius paketus?
- ar tenka keisti higieninius paketus dažniau nei kas 2 val.?
- ar tenka naudoti dvigubą „apsaugą”: tamponą ir higieninius paketus?
Aiškinantis anamnezę, būtina atmesti:
- nėštumo galimybę (negimdinį nėštumą)
- Lytinių takų traumą
- Gretutinius susirgimus(ypač kraujo ligas)
- Endokrininius susirgimus
- Lytinių takų vėžį
- Komplikacijas pavartojus kontraceptines tabletes
1.Dubens organų ištyrimas
- Histeroskopija
- Endometriumo medžiagos paėmimas (biopsija)
2. Laboratoriniai tyrimai
- Pilnas kraujo vaizdas – atmesti anemiją ir trombocitopeniją
- Geležies kiekis kraujyje, feritinas
3. Esant reikalui
- Nėštumo testas
- Ultragarsinis tyrimas per makštį
- Laparoskopija- įtariant endometriozę, mažojo dubens organų uždegimą
- Biocheminiai kraujo tyrimai
- Kraujo krešėjimo tyrimai
- Skydliaukės funkcijos tyrimai
- Antibranduolinių antikūnių tyrimai
- Kompiuterinė tomografija,
- Branduolinis magnetinis rezonansas
- Jeigu menoragija yra sukelta dėl organinių priežasčių, taikomas konservatyvus gydymas arba radikaliai šalinama gimda.
- Jeigu menoragija yra sukelta sisteminių susirgimų- gydomas pagrindinis susirgimas.
- Disfunkcinė menoragija paprastai gydoma vaistais- gimdos spiralė su hormonais, gali būti taikoma gimdos gleivinės destrukcija arba gimdos šalinimas.
Šiuo metu yra manoma jog mėnesinių trukmė neapsprendžia kiek kraujo yra prarandama mėnesinių metu. Taip manoma todėl, kad didžioji kraujo dalis mėnesinių metu yra prarandama per pirmąsias tris mėnesinių dienas.
Aklai patikėjus, jog moterų mėnesinės yra labai gausios gali būti bereikalingai skiriamas gydymas ar atliekamos nereikalingos gimdos pašalinimo operacijos. Iš tiesų net 40–60% moterų galvoja, jog jų mėnesinės yra gausios.
Net 50% dėl menoragijos atliktų histerektomijų atvejų operacinės medžiagos histologinis tyrimas buvo normalus.
Esant gausioms mėnesinėms pirmasis ją įrodantis klinikinis požymis yra anemija. Tačiau anemija vystosi ne visada kai yra gausios mėnesinės.