Sinonimai– prolymphocytes
Tyrimo reikšmė Prolimfocitai atsiranda sergant lėtine prolimfocitine leukemija (PLL) . Kartu periferiniame kraujuje yra nustatoma leukocitozė, anemija, trombocitopenija. Klinikai būdinga ir splenomegalija.
Vienas didžiausių limfocitinės ir prolimfocitinės leukemijų skirtumų – paviršinis imunoglobulinas (sIg+). Šis žymeklis būna ryškus esant prolimfocitinei leukemijai, bet jo nėra arba jis labai išreikštas lėtinės limfoleukemijos atveju. Lėtinė limfoleukemija po kurio laiko gali peraugti į prolimfocitinę leukemiją.
Morfologiškai prolimfocitas skiriasi nuo limfocito tuo, kad jo branduolyje galima įžiūrėti branduolėlį. Jo ląstelė yra didesnė, jis taip pat turi platesnį citoplazminį ruožą, nėra jokių intracitoplazminių intarpų.
Verta žinoti
Imunofenotipinė B- prolimfocitų charakteristika: CD10+, CD19+, CD20+, CD22+, CD79+, sIg+, HLA-DR+, cy Ig+. CD10+ ekspresijos gali ir nebūti.
Citogenetinis tipas, kuris yra nustatomas B-prolimfocitinių leukemijų metu, būna: t(11;14)(q13;q32).
T-prolimfocitinėms leukemijoms būdingas citogenetinis tipas yra inv 14 (q12;32).
Norma
Periferiniame kraujuje neaptinkami.
Pasiruošimas tyrimui
Pasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.
Tyrimo atlikimo tvarka
Imama 7 ml kraujo į levandos spalvos dangteliu užsuktą mėgintuvėlį. Daromas kraujo tepinėlis ir mikroskopuojamas.