Kategorija: Ligos

Galvos svaigimas yra dažnas reiškinys vyresnio amžiaus žmonių tarpe, tačiau to negalima laikyti norma. Galva gali svaigti dėl įvairių priežasčių, todėl renkant anamnezę yra būtina išsiaiškinti galvos svaigimo pobūdį, atkreipti dėmesį į tai, kaip pacientas pats apibūdina šia būklę.

• Galvos svaigimas,Vertigo: pacientai neretai apibūdina kaip ,, sukasi galva“, viskas sukasi aplink“ arba ,,juda“. Judėjimo jausmas atsiranda judinant galvą ir gali kartotis priepuoliais bei trukti dienas ir savaites. Kartais praeina savaime.
•Presinkopė: jausmas lyg ,, tuoj tuoj nualps“ arba ,, tuoj praras sąmonę“- atsistojus ar atsisėdus, bet to nebūna atsigulus. Kartais kartu būna prakaitavimas, karščio ar šilumos bangos pojūtis, regimi daiktai pradeda lietis, gali būti pykinimas.
• Pusiausvyros sutrikimas: sutrinka pusiausvyra stovinta ar vaikštant, ypač stengiantis pasisukti.
• Nespecifinė simptomatika: Pacientas nupasakoja tai, kas netelpa nei į vieną iš aukščiau minėtų kategorijų.

Multisensoriniai pusiausvyros sutrikimus sukeliantys deficitai ir gerybinis pozicinis galvos svaigimas yra dažnai pasireiškianti būsena geriatrinių pacientų tarpe. Dažniausia priežastis- vestibiulinio aparato pokyčiai. Anamnezė dažniausia yra būdinga.

Presinkopė – jeigu nusiskundimai panašūs į presinkopę ar alpimo priepuolius, būtina ištirti širdies ir kraujagyslių sistemą, aiškintis ar nėra širdies ligos, širdies permušimų ar tikrojo nualpimo.

Jiems yra būdinga tai, kad kartu su pusiausvyros sutrikimais yra nustatomi dauginiai neurologiniai pokyčiai. – regos, klausos, ortopediniai ir neurologiniai pokyčiai. Kartais šai vadinama ,, gerybiniais senatviniais pusiausvyros sutrikimais „. Pacientai jaučiasi nestipriai ant savo kojų, jaučiasi saugesni jeigu juos kas nors laiko už rankos ar kai atsiremia į vaikštynę. Gydyti reikia stengiantis kuo daugiau atgaunant sensorinę fukciją,- vaikštant remtis lazdute, vaikštyne.

Gerybinis pozicinis galvos svaigimas  (Benign positional vertigo ,BPV ) pasireiškia trumpais besikartojančiais galvos svaigimo priepuoliais. Įprastai jie trunka trumpiau nei vieną minutę. Dažniausiai atsiranda tuomet, kai yra keičiama padėtis. Priepuoliai nemalonūs, gali sukelti pykinimą ir vėmimą, tačiau nėra kitos simptomatikos – klausos praradimo, galvos skausmų.

Gerybinis pozicinis galvos svaigimas dažniau pasitaiko sergantiesiems gigantinių ląstelių arteritu. Renkant anamnezę būtina įvertinti ar nėra vaskulito, reumatinės polimialgijos požymių. Tai yra ar nėra svorio kritimo, karščiavimo, raumenų skausmų.

Jeigu diagnozė yra neaiški, gali būti atliekamas  Dix-Hallpike testas. Testo metu paciento galva yra pasukama į šoną ir tada greitai atlošiama atgal 30 sekundžių, po to vėl pakeliama. Stebima ar nėra nistagmo. Kartojama pasukant galvą į priešingą pusę. Testas laikomas teigiamu, jeigu atsiranda nistagmas atsilenkus ar atsitiesus. Jeigu šis testas yra teigiamas, būtina ieškoti centrinių galvos svaigimo priežasčių – smegenėlių pakenkimų ( po insultų ar esant dariniams smegenėlėse). Sekančio pasirinkimo tyrimas šiuo atveju turėtų būti elektronistagmografinis tyrimas (vandens kalorimetrinis tyrimas).

Gydymui pasitelkiami du manevrai – Eplio arba Semonto (Epley, Semont). Jų klinikinis poveikis yra vienodas. Jais siekiama atstatyi į teisingą padėtį otolitus, dėl kurių pasisilinkimo ir svaigsta galva. Abu šie manevrai yra Dix-Hallpike testo tąsa, – paciento kaklas atlošiamas ir jis lenkiamas pirmyn ir atgal. Taip pat gali būti siūlomi mankštos pratimai, kuriuos reikia atlikinėti namuose. Jie nėra tokie efektyvūs, kaip anksčiau aprašyti manevrai. Gerybinis pozicinis galvos svaigimas vaistais negydomas.