Neramių kojų sindromas (NKS, Restless leg syndrome, RLS) yra dažnai pasitaikantis vyresnio amžiaus žmonių miego sutrikimas. Vyresnių kaip 80 metų pacientų tarpe jis yra diagnozuojamas maždaug 20% populiacijos. Vyresniems nei 18 metų pacientams ši liga pasitaiko 6 – 15% . Net 40% suaugusiųjų teigia, jog pirmieji ligos simptomai pasireiškė darvaikystėje.
Apie neramių kojų sindromą reikia pagalvoti, kai naktį vargina nemalonūs pojūčiai kojose, kuriuos gali lydėti parestezijos. Pojūčiai tuoj pat palengvėja pajudėjus. Dažniausiai skausmas yra giluminio pobūdžio ir yra žemiau kelių. Simptomatika blogėja vakare ir naktimis. Pacientai dažniausiai skundžiasi intensyviu, tiesiog nenugalimu noru judinti kojas. Dažniausiai jis atsiranda naktį, miego metu. Beveik 90 % atvejų jis sukelia nemigą, sutrikdo miego ir būdravimo ritmą, dienos metu norima miego, nepasiilsima.
Etiologija
- Geležies trūkumas ( gali būti ir tuomet, kai anemijos nėra)
- Taikoma dializė
- Diabetinė neuropatija
- Išsėtinė sklerozė
- Parkinsono liga
Manoma, jog šios ligos vystymuisi turi įtakos galvos smegenų dopaminerginių neuronų baltymų ir receptorių pažeidimas bei pagumburio hormonų trūkumas. Yra hipotezių, kad šis sindromas taip pat gali vystytis dėl opioidų trūkumo. Manoma, jog sergant anemija, inkstų nepakankamumu, nėštumo metu gali išsivystyti NKS, kuris atsiranda dėl geležies stokos. Sindromas taip pat neretai yra nustatomas sergantiesiems cukralige, hipotireoze, reumatinėmis ligomis. Jis pasitaiko piktnaudžiaujantiems alkoholiu ar neuroleptikais. Jis taip pat gali būti ir paveldima būklė, nes net 50-60% sergančiųjų asmenų susirgimas yra šeiminio pobūdžio. NKS net 3 – 5 kartus yra dažnesnis pirmos eilės giminaičių tarpe.
Nusiskundimai
Kojų niežėjimas
– Kojas „bado adatėlėmis“
– Priverstinis noras judinti kojas
– Vargina sunkumas kojose
– Vargina kojų sustingimas
Sergant NKS gali taip pat gali pasireikšti širdies ritmo ar miego sutrikimai, kraujospūdžio svyravimai.
Klinika
NKS galima susirgti bet kuriame amžiaus tarpsnyje . Tačiau dažniausiai liga nustatoma vyresniems negu 50 m. asmenims. Priverstinį norą judinti kojas dažniausiai sąlygoja nemalonūs pojūčiai jose ramybės metu. Jie gali būti labai įvairūs- jaučiama, kad kojomis plinta impulsai, perbėga elektros srovė, jose juntamas karštis, jas bado adatėlės, kojos jos niežti ar stingsta.
Ligos pradžioje nemalonūs pojūčiai ligonį vargina tik naktimis, o vėliau gali būti ir dienos metu. Tampa sunku sėdėti nejudant. Tampa sunku pavalgyti, skaityti, rašyti ar važiuoti mašiną. Vaikščiojant nemalonūs pojūčiai sumažėja ar išnyksta. Tačiau vaikščiojimas padeda ne visuomet.
NKS klinikai yra būdingi miego sutrikimai. Jie atsiranda kai yra vidutinio sunkumo ar sunki NKS forma.
Klinikai būdingas sąryšis su paros metu. Nemalonūs pojūčiai ima varginti daugiausiai vakare, prieš vidurnaktį ar tuoj po vidurnakčio. Ligai pažengus ar esant sunkiai jos formai simptomatika būna ir dieną, tačiau vakare ar naktį ji ypač sustiprėja.
Pirminiam NKS būdinga lėtinė progresuojanti liga, tačiau skiriant gydymą, galimos remisijos. Antrinis NKS atsiranda dėl kitų ligų: nėštumų, inkstų nepakankamumų, anemijos. Simptomai pagerėja gydant šiuos susirgimus.
Diferencinė diagnozė
Šį sindromą galima sumaišyti su fenotiazinų ar SSRI preparatų sukeltu sujaudinimu- akatizija ( akathisia).Yra būtina atmesti kitus neurologinius susirgimus – polineuropatiją, radikulopatiją, neuropatiją, taip pat mialgiją, kojų mėšlungį, artritus, neuroleptikų ar alkoholio sukeltą pasireiškimą.
Diagnostikos principai
Diagnozė nustatoma surinkus anamnezę, atlikus neurologinį ligonio ištyrimą ir atmetus inkstų ligą. Taip pat atliekami feritino tyrimai, kad būtų atmesta anemijos diagnozė.
Gydymo principai
Gydymas remiasi klinika ir simptomatikos pasireiškimo dažniu, tai yra ar simptomai pasireiškia nereguliariai, kasdien ar simptomatika yra refraktorinė.
Intermituojanti eiga
Pirmiausia taikomas nemedikamentinis gydymas– skiriami geležies papildai, skatinama protinė veikla ( video žaidizmai, kryžiažodžiai0, siūloma vengti kofeino, nikotino ir alkoholio. Jeigu būklė negerėja, gydymui gali būti skiriami
Dopamino agonistai – jie dažniausiai yra pirmojo pasirinkimo vaistas. Pagal reikalą – pramepiksolis arba ronipirolis.
Levodopa – gali pabloginti būklę ar simptomatika sustiprėti.
Benzodiazepinai – dažniausiai juos skirti vengiama.
Žemo stiprumo opioidai – dažniausiai juos skirti vengiama.
Simptomatika vargina kiekvieną dieną
Pirmiausia bandomas nemedikamentinis gydymas, po to taikomi dopamino agonistai, gabapentinas ir tik kaip paskutinė priemonė- opioidai.
Refrakterinė ligos eiga
Pradedama gydyti dopamino agonistais – gabapentinu, jei neveikia-kitas dopamino agonistas, kombinuotas gydymas, tramadolis ir tik paskutinė priemonė- stiprūs opioidai.