Kategorija: Ligos

Pilvo išvarža yra vadinamas pilvaplėvės  ir pilvo ertmėje esančių organų išsiveržimas į paodį pro pilvo sienoje esančius raumenų tarpus ar jų  kanalus. Dažniausiai klinikoje pasitaiko kirkšnies, šlaunies ir bambos išvaržos. Kiek retesnės yra  baltosios pilvo linijos ir pooperacinės išvaržos.

Baltąją pilvo liniją sudaro tarpusavyje susipynusios pilvo raumenų skaiduliniai dangalai- jų  aponeurozės. Aponeurozė yra  blizganti plėvelė,  kuria raumenys jungiasi tarusavyje ar prisitvirtina prie kaulų. Baltoji pilvo linija yra anatominė vieta, kur beveik nėra raumeninio sluoksnio arba jis yra labai plonas. Baltosios pilvo linijos išvarža yra  vidurinės pilvo linijos defektas, per kurį išlenda pilvo organų struktūros. Kliniškai jis yra matomas kaip iškilimas po oda. Dažniausiai šios išvaržos viduje randamas tik riebalinis audinys. Išvarža gali atsirasti bet kurioje pilvo dalyje- nuo pat krūtinkauklio apačios iki bambos. Dažniausiai ji būna baltosios pilvo linijos viduryje. Vaikams pagrindinė išvaržų priežastis yra įgimti plyšiai baltojoje pilvo linijoje. Suaugusiems tokia išvarža kai yra sumažėjęs  audinių elastingumas ir pilvo raumenų tonusas ir  staiga padidėja spaudimas pilvo ertmėje. Jis gali padidėti sunkiai keliant, kosint, stanginantis, nėštumo metu, taip pat sergant kai kuriomis ligomis ( nutukusiems, kaupiantis skysčiams pilvo ertmėje), taip pat nykstant pilvo raumenų tonusui- po operacijų, senstant, po gimdymų. Šių procesų pasėkoje natūralųs pilvo sienos raumeniniai tarpai prasiplečia ir pilvaplėvė su joje esančiais organais gali išsiveržti į paviršių. Šios išvaržos taip pat gali pasitaikyti ir esant normaliam pilvo ertmės slėgiui.

Baltosios pilvo linijos išvaržos klinikoje pasitaiko nedažnai. Dažniausiai jos yra nustatomos vaikams, tačiau gali pasitaikyti ir suaugusiems vyresnio amžiaus sulaukusiems žmonėms.

Ligonis paprastai skundžiasi spaudimo jausmu ties kirkšnimi ar bamba kosint, taip pat  keliant svorį. Gali būti skausmai kirkšnyse, ties bamba ar viršutinėje šlaunies dalyje. Taip pat yra matomas odos ,,maišelis“ tipinėse išvaržai būdingose vietose – kirkšnių, bambos ar viršutinės šlaunies dalies srityse. Išvarža gali pasireikšti ir skausmingu odos mazgu šiose vietose.

Pagrindinis ligos požymis yra nedidelis odos iškilimas ( išvaržos maišas)  pilvo vidurinėje linijoje ar visai šalia jos. Jis yra elastingas, dažniausiai neskausmingas.  Jeigu per šį jungiamojo audinio skaidulų defektą išlenda pilvo ertmės organai, kartu gali būti ir pilvo skausmai. Išvarža gali būti ir kirkšnyje, bamboas ar , viršutinėje šlaunies dalyje. Jei pilvo sienos tarpas, pro kurį išsiveržė pilvaplėvė bus pakankamai platus, tai tokia išvarža gali pati sugrįžti atgal, – tai yra atsistatyti. Tuomet ji  atsiranda tik kosint, keliant svorį, stanginantis,  o po to atsistato savaime ar ją galima atstatyti paspaudus ją rankomis. Ilgainiui nesikreipiant į gydytojus ir taip neatsargiai elgiantis pilvaplėvė yra traumuojama, joje atsiranda uždegiminių pokyčių, ji tarsi „prilimpa“ prie pilvo sienos ir tokia išvarža tampa jau nebeatstatoma.

Baltosios pilvo linijos išvarža yra nustatoma ligonio apžiūros metu. Čiuopiant pilvą nuo krūtinkaulio apatinės dalies iki bambos, po oda  būna apčiuopiamas nedidelis darinys.

Baltosios pilvo linijos išvaržos savaime nesugis, todėl jos gydymas turi būti tik operacinis. Paprastai chirurginiu būdu koregavus audinių defektą, išvaržos nebesikartoja. Po operacijos pacientas gali keltis iš lovos jau kitą dieną.

Jei nekomplikuota išvarža nėra gydoma laiku,  vėliau ji gali didėti arba įstrigti. Po operacinio gydymo per 5 metus pakartotinių išvaržų susidaro iki 10 proc. atvejų.