Kategorija: Ligos

Depresiniu sindromu yra vadinama liguistai prislėgta nuotaika, kuriai būdingas sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai.  Dažnai kartu pasireiškia ir menkavertiškumo, kaltės idėjos. Depresija gali būti pagrindinis ligos požymis, o gali būti ir kitų psichopatologinių sindromų dalimi. Kliniškai yra skiriamos endogeninė ir egzogeninė depresijos formos.

Ši depresija vystosi  dėl organizme vykstančių pokyčių. Yra spėjama, kad ji atsiranda dėl serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų. Vien iš paciento išvaizdos galima matyti, kad ligonis yra depresiškas – matomas kenčiantis veidas, antakiai suraukti ir kita. Ligoniai būna pasyvūs, nejudrūs, su jais yra  sunku susikalbėti. Skundžiasi, kad jiems liūdna, viskas atrodo beprasmiška. Kartu neretai būna sutrikęs ir  miegas ir apetitas.

•Prislėgta nuotaika. Nors jį sieja su realiais faktais, malonūs įvykiai nelabai veikia blogą jų nuotaiką. Ligai būdingas   vadinamasis vitalinis liūdesys – gilus liūdesys, kurį lydi psichinė anestezija ir somatiniai nusiskundimai.
•Nuotaikos intensyvumo paros svyravimai – anksti ryte liūdesys yra stipriausias, į vakarą nuotaika  ir savijauta palengvėja
•Sulėtėjusios asociacijos ir visa psichinė veikla – sulėtėja paciento mąstymas, išsenkai fantazija, suprastėja dėmesys, susiaurėja interesai.
• Nuslopinti judesiai. Ligą gali lydėti įvairūs somatiniai sutrikimai (įvairūs skausmai, seksualinės sferos sutrikimai ir t.t.).

Yra išskiriama atskira endogeninės depresijos forma – užmaskuota depresija. Šios ligos metu išryškėja somatiniai, o ne liguistos nuotaikos simptomai. Pavyzdžiui atsiranda  miego sutrikimai, įvairūs skausmai ir panašiai. Šie simptomai neturi jokio organinio pagrindo, jų negalima susieti su kuria nors viena liga. Yra įvairių užmaskuotos depresijos formų: abdominalinis variantas, nemigos sindromas ir kiti. Gydytojai neretai neatpažįsta užmaskuotos depresijos.

Ši depresija atsiranda  dėl neigiamų išorės dirgiklių. Būna organinės ir psichogeninės kilmės. Organinės kilmės depresija  kyla dėl vidaus organų ligų, po galvos smegenų traumų ar kitos kilmės CNS pažeidimų. Organinio pažeidimo laispnis neretai lemia depresijos gilumą. Gerėjant būsenai depresija gali silpnėti ir be specialaus gydymo. Psichogeninė depresija  kyla po psichikos traumų. Randasi dėl psichiką traumuojančios situacijos, kuri atsispindi depresijoje ir kuriai praėjus depresija išnyksta.

• Nerimastinga depresija – yra  išgyvenamas nerimas,būsimų nelaimių, pavojaus nuojauta.
• Ažitacinė depresija –  klinikai būdingas didelis susijaudinimas, pacientai blaškosi, nenustygsta vietoje.
• Depresija su stuporu – jai būdingi prislopinti judesiai.
• Bejėgiška depresija –  klinikai būdinga tai, jog vyrauja abejingumas, fizinis silpnumas.
• Depresija su įkyrybėmis – pacientą vargina depresinio turinio įkyrumai – mintys apie sunkią ligą ir panašiai.
• Hipochondrinė depresija – jai  būdinga tai, kad  būdamas blogos nuotaikos vertina savo organizmo veiklą, jai būdingos pervertinančios mintys apie tariamą ligą ir panašiai.